Lankašyro hileris yra sena britų darbinė veislė, susiformavusi Anglijos šiaurėje, Lankašyre. Čia mažo ūgio, bet judrūs šunys buvo naudojami varyti galvijus siaurais keliais ir kaimo takais. Manoma, kad jų protėviai buvo vietiniai fermų šunys, turėję ir terjerų, ir ankstyvųjų aviganių kraujo. Šios veislės atstovai dirbo arti žmonių, todėl buvo vertinami už patikimumą ir ištikimybę. Ilgą laiką jie beveik neturėjo oficialaus statuso ir gyvavo tik kaip ūkininkų pagalbininkai. Tik XX amžiuje veislė buvo atpažinta ir pradėta kryptingai veisti kaip atskira populiacija.
Šios veislės augintinis yra žemas, pailgo kūno, su stipriomis, raumeningomis galūnėmis. Nugara tiesi, krūtinė gana gili, suteikianti gerą kvėpavimo rezervą aktyviam darbui. Galva proporcinga kūnui, kaukolė gana plati, snukis vidutinio ilgio, žandikauliai tvirti. Ausys paprastai pusiau stačios arba nulėptos priekyje, suteikia šuniui budrią išraišką. Akys tamsios, gyvos, dažnai apibūdinamos kaip sumanios ir dėmesingos. Uodega vidutinio ilgio, laikoma žemiau nugaros linijos, bet išreiškia nuotaiką judesiais.
Kailis trumpas, prigludęs, su tankiu pavilniu, kuris saugo nuo drėgmės ir vėjo. Šios veislės šunys dažniausiai būna įvairių rudos, sabalo, juodos su įrudžiu, kartais merle atspalvių, dažniausiai su baltais ženklais ant krūtinės, letenų ar uodegos galo. Bendras vaizdas – nedidelis, bet tvirtas ir labai funkcionalus darbinis šuo.
Šios veislės atstovai garsėja energija, drąsa ir budrumu. Jie linkę glaudžiai prisirišti prie savo šeimininko ir dažnai seka jį iš kambario į kambarį. Šuo smalsus, budriai reaguoja į garsus ir judesį už lango, todėl natūraliai tampa geru sargu. Su šeima tai žaismingas ir meilus augintinis, kuris mėgsta dalyvauti kasdienėje veikloje.
Su vaikais Lankašyro hileris paprastai elgiasi draugiškai, jei neturi prastų patirčių ir yra tinkamai socializuotas. Vis dėlto dėl stipraus ganymo instinkto jis gali bandyti „vairuoti“ bėgiojančius vaikus, suimdami už kulkšnių. Todėl svarbu anksti mokyti ribų ir prižiūrėti bendravimą su mažesniais vaikais. Su kitais šunimis šis galvijų varovas dažniausiai sutaria, bet gali būti šiek tiek dominuojantis ar triukšmingas, ypač jei jaučia pareigą kontroliuoti aplinką.
Trumpas kailis reikalauja palyginti nedaug priežiūros. Pakanka reguliariai iššukuoti šeriu šepečiu, kad būtų pašalinti negyvi plaukai ir palaikomas odos balansas. Šukavimo dažnį verta padidinti šėrimosi laikotarpiu pavasarį ir rudenį. Nagus reikia karpyti reguliariai, o ausis ir dantis tikrinti bent kartą per savaitę.
Dresūra turėtų prasidėti labai anksti. Lankašyro hileris yra protingas, tačiau gana savarankiškas ir kartais užsispyręs. Jis gerai reaguoja į pozityvų mokymą, trumpas ir aiškias užduotis, dažną pagyrimą bei skanėstus. Ilgi, nuobodūs kartojimai greitai vargina ir mažina motyvaciją. Šiam šuniui reikia pakankamo fizinio ir protinio krūvio: ilgesni pasivaikščiojimai, lauko žaidimai, laisvas bėgimas saugioje teritorijoje. Puikiai tinka šunų sportas, pavyzdžiui, agility, flyball ar ganymo treniruotės.
Lankašyro hileris laikomas gana tvirta ir ilgaamže veisle. Vis dėlto, kaip ir daugelis panašaus ūgio šunų, jis gali turėti kelio sąnario girnelės išnirimų riziką. Kai kuriuos individus gali kamuoti akių ligos, todėl atsakingi veisėjai tikrina akis ir atrenka sveikus veislei atstovus. Taip pat svarbu stebėti kūno svorį. Per mažai judantis ir per daug maistu lepinamas augintinis linkęs tukti, o tai apkrauna sąnarius ir trumpina gyvenimo trukmę.
Tinkamai šeriamas, reguliariai veterinaro tikrinamas ir pakankamai judantis Lankašyro hileris dažnai sulaukia garbingo amžiaus. Reguliarios vakcinacijos, apsauga nuo parazitų ir dantų priežiūra padeda palaikyti gerą sveikatą daugelį metų.