Landsyras atsirado kaip atskira kryptis iš niūfaundlendų tipo šunų, kurie nuo seno buvo naudojami prie vandens ir laivuose. XIX amžiuje Europoje ypač pamėgti juodai balti dideli šunys, vaizduoti dailininko Eduardo Landseero paveiksluose. Būtent nuo jo pavardės prigijo veislės pavadinimas. Vėliau selekcininkai Vokietijoje, Šveicarijoje ir Skandinavijoje sąmoningai veisė šiuos šunis, siekdami sausesnio, sportiškesnio tipo ir aiškesnio juodai balto rašto. Šiandien landsyras laikomas savarankiška veisle, turinčia artimą giminystę su niūfaundlendu, bet išsiskiriančia temperamentui ir išvaizdai būdingomis savybėmis.
Šios veislės atstovai yra labai dideli, tvirto, bet ne gremėzdiško sudėjimo. Patinai dažnai atrodo aukštesni ir ilgesni, o kalės lengvesnės ir elegantiškesnės. Kūnas šiek tiek pailgas, krūtinė gili, stiprūs kaulai ir gerai išvystyti raumenys. Galva masyvi, bet aiškių linijų, su švelnia išraiška ir tamsiomis, draugiškomis akimis. Ausys vidutinio dydžio, prigludusios prie skruostų.
Kailis vidutinio ilgio, tankus, su geru pavilniu, atsparus vandeniui ir šalčiui. Būdingas baltas pagrindas su aiškiomis juodomis dėmėmis ant kūno ir galvos. Siekiama, kad baltos būtų kojos, apatinė kūno dalis ir uodegos galas. Plaukai aplink kaklą ir krūtinę sudaro vešlesnę apykaklę, o ant užpakalinių kojų matomos plunksnos. Uodega stora prie pagrindo, vešli, padeda plaukiant ir išlaikant pusiausvyrą.
Šis šuo garsėja ramia, stabilia psichika ir dideliu atsidavimu savo šeimai. Augintinis paprastai labai švelnus su vaikais, kantrus ir tolerantiškas triukšmui. Dauguma šios veislės atstovų yra atsargiai draugiški su nepažįstamais, be perdėto įtarumo, bet prireikus geba saugoti namus ir teritoriją. Sargybinio instinktas dažniausiai pasireiškia įspėjančiu lojimu, o ne agresija.
Landsyras linkęs artimai bendrauti su žmonėmis, nemėgsta ilgo buvimo vienas. Šuo gerai sutaria su kitais šunimis, dažnai priima ir mažesnius gyvūnus, jei su jais supažindinamas nuo mažens. Dėl ramaus temperamento šis augintinis namuose elgiasi santūriai, tačiau lauke mėgsta aktyvią veiklą ir ypač vandenį.
Šios veislės šuo reikalauja reguliarių, bet ne pernelyg intensyvių fizinių krūvių. Idealu, jei šeimininkas gali skirti ilgesnius pasivaikščiojimus ir plaukiojimą natūraliuose vandens telkiniuose. Jauni šunys yra energingesni, todėl jiems būtinas struktūruotas užimtumas, kad nekiltų nuobodulys ir destruktyvus elgesys. Dėl didelio dydžio nerekomenduojamas bėgiojimas kietu paviršiumi augimo periodu.
Kailio priežiūra vidutinio sudėtingumo. Plaukai linkę šertis, ypač sezoniškai, todėl reikalingas šukavimas bent kelis kartus per savaitę, o šėrimosi metu – dažniau. Maudymui tinka specifiniai šampūnai, nepažeidžiantys natūralaus riebalų sluoksnio, kuris saugo nuo vandens ir šalčio. Reikia nuolat tikrinti ausis, trumpinti nagus, prižiūrėti dantis. Svarbu neleisti šuniui priaugti per daug svorio, nes tai apkrauna sąnarius.
Dresūra turėtų būti nuosekli, pagrįsta pozityviu pastiprinimu ir kantrybe. Landsyras pakankamai intelektualus ir noriai bendradarbiauja, tačiau gali būti kiek lėtesnis reaguojant į komandas. Geriausiai mokosi trumpų, aiškių užsiėmimų metu. Labai svarbi ankstyva socializacija, supažindinant su įvairiomis situacijomis, garsais ir žmonėmis.
Dėl dydžio šios veislės atstovai turi polinkį į sąnarių ir kaulų ligas, ypač klubo ir alkūnės displaziją. Todėl būtini veisliniai tyrimai ir saikingas fizinis krūvis augimo laikotarpiu. Gali pasitaikyti širdies sutrikimų, pavyzdžiui, dilatacinė kardiomiopatija. Taip pat reikėtų stebėti svorį ir nepersistengti su maistu, nes nutukimas blogina bendrą būklę.
Tankus kailis reiškia didesnę odos problemų ir karštų dėmių riziką, jei oda nepakankamai ventiliuojama ar šuo dažnai būna drėgnas. Reguliari apžiūra po maudynių ir gera higiena padeda išvengti infekcijų. Atsakingas veisimas, subalansuota mityba ir reguliarūs vizitai pas veterinarą leidžia šiam šuniui išlaikyti gerą sveikatą ir aktyviai gyventi daug metų.