Kuvasas yra viena seniausių vengrų piemenų veislių, susiformavusi dar klajoklių genčių laikais. Šie šunys lydėdavo bandas per stepes ir saugodavo jas nuo vilkų bei plėšikų. Šiuos augintinius vertino ne tik paprasti piemenys, bet ir kilmingieji, todėl veislė buvo saugoma ir atrenkama pagal ištvermę bei budrumą. Tradiciškai jie dirbdavo savarankiškai, priimdami sprendimus be tiesioginių komandos signalų. Dėl tokios paskirties Kuvasas išsiskiria stipriu teritorijos pojūčiu ir ryškiai išreikštu sargybiniu instinktu. Šiuolaikiniame pasaulyje šios veislės atstovai dažniausiai saugo didesnius ūkius ar vienkiemius ir retai sutinkami miestuose.
Šis šuo priskiriamas labai didelių veislių grupei ir pasižymi galingu, harmoningai sudėtu kūnu. Patelės paprastai yra šiek tiek lengvesnės ir elegantiškesnės už patinus, tačiau abi lytis atrodo labai tvirtai. Kailis vidutinio ilgio, tankus, banguotas arba šiek tiek garbanotas, su gausiu pavilniu. Spalva visuomet balta arba dramblio kaulo atspalvio, kas padėdavo šuniui išsiskirti bandos fone ir leido piemenims lengvai jį pastebėti. Galva pleišto formos, su gana ryškiu snukiu ir tamsiomis migdolo formos akimis, suteikiančiomis rimtą, kiek griežtą išraišką. Uodega ilga, nešama žemai, lengvai išlinkusi gale.
Šios veislės charakterį formavo šimtmečiai darbo savarankiškomis sąlygomis. Kuvasas yra labai lojalus ir atsidavęs savo šeimai, tačiau neprieraišus prie nepažįstamų žmonių. Jis dažnai abejingas svetimiems ir gali būti atsargus ar net griežtas, jei jaučia grėsmę savo teritorijai. Su šeimos nariais šis šuo paprastai ramus, prisirišęs ir gana jautrus emocijoms, ypač artimam šeimininkui. Su vaikais elgiasi pagarbiai, bet netoleruoja šiurkštaus elgesio, todėl būtina aiški taisyklių sistema ir suaugusiųjų priežiūra. Kiti šunys gali būti priimami, jei socializacija pradėta anksti, tačiau dominuojantis temperamentas gali kelti iššūkių.
Šio augintinio dresūra reikalauja patirties, nuoseklumo ir kantrybės. Kuvasas protingas, bet nepriklausomas, jis ne visuomet vykdys komandas vien dėl noro įtikti. Geriausiai veikia pagarba ir ramus, užtikrintas vadovo elgesys, be grubumo ar bausmių. Socializacija turi prasidėti anksti, supažindinant šuniuką su įvairiomis situacijomis, žmonėmis ir gyvūnais. Fiziškai tai labai ištvermingas šuo, kuriam būtinas kasdienis aktyvumas: ilgi pasivaikščiojimai, darbas kieme, įvairios užduotys, susijusios su teritorijos priežiūra. Buto sąlygos šiai veislei menkai tinka, labiausiai dera erdvus, saugiai aptvertas kiemas.
Tankus kailis reikalauja reguliaraus šukavimo, ypač šėrimosi laikotarpiais. Paprastai pakanka kruopščiai iššukuoti kelis kartus per savaitę, kad būtų pašalinti negyvi plaukai ir nesusidarytų sąvėlos. Maudyti reikia retai, tik labai prireikus, nes dažnas plovimas gali pažeisti natūralų kailio riebalų sluoksnį. Sveikatos požiūriu dažniausiai minimos didelių veislių problemos: klubo ir alkūnės sąnarių displazija, taip pat padidėjusi skrandžio susisukimo rizika. Dėl greito augimo šuniukai turi gauti subalansuotą mitybą, kad kaulai ir sąnariai vystytųsi lėtai ir tolygiai. Reguliarūs vizitai pas veterinarą, svorio kontrolė ir tinkama fizinė apkrova padeda išlaikyti gerą šuns būklę.