Komondoras kilęs iš Vengrijos stepinių regionų, kur šimtmečius saugojo avių ir galvijų bandas. Manoma, kad šie šunys į Vidurio Europą atkeliavo su klajoklių gentimis iš Azijos. Ilgaamžės ganymo tradicijos suformavo labai savarankišką, budrų ir sprendimus priimti gebantį augintinį. Šios veislės atstovai dirbdavo naktimis, saugodami bandas nuo vilkų ir vagių, todėl buvo vertinami kaip patikimi ūkio sargai. Dėl išskirtinės išvaizdos ir lojalumo veislė tapo nacionaliniu Vengrijos pasididžiavimu.
Šis šuo yra labai didelis, tvirtos, raumeningos sudėjimo, su plati krūtine ir stipriu skeletu. Galva plati, snukis vidutinio ilgio, ausys nuleistos, U formos. Akys tamsios, išraiška rimta ir atidi. Tai masyvus šuo, kurio ūgis ir bendras dydis sukuria itin įspūdingą siluetą.
Labiausiai atpažįstamas bruožas – storas, virvėmis susiformavęs kailis. Pavilnė minkšta ir tanki, o viršutinis sluoksnis šiurkštesnis, todėl sukrenta į stambias sruogas. Spalva visada balta arba kreminė, kad ganyklose gyvūnas būtų matomas naktį ir išsiskirtų tarp bandos.
Šios veislės šunys pasižymi labai stipriu teritorijos ir šeimos saugojimo instinktu. Jie natūraliai nepasitiki nepažįstamais žmonėmis ir dažnai būna santūrūs, net jei nėra agresyvūs. Su saviškiais šie sargai prisirišę, ramūs ir orūs, tačiau ne itin meilikaujantys. Vaikus prižiūri atidžiai, bet dėl dydžio ir jėgos būtina priežiūra. Komondoras nėra tipinis kiemo žaidimų partneris, jam labiau būdingas rimtas, atsakingas elgesys.
Ši veislė linkusi savarankiškai priimti sprendimus, todėl kartais gali atrodyti užsispyrusi. Bute tokį gyvūną laikyti sudėtinga, jam labiausiai tinka nuosavas kiemas su tvirta tvora.
Šio šuns virvinis kailis reikalauja specifinės priežiūros. Šerimas yra minimalus, tačiau jaunam augintiniui kailis turi būti rankomis skiriamas į sruogas, kad nesusidarytų dideli susivėlę gumulai. Maudymas sudėtingas, nes kailis sunkiai išdžiūsta, todėl būtina gera ventiliacija ir kantrybė. Reguliarus ausų, akių ir nagų tikrinimas padeda išvengti infekcijų.
Šios veislės atstovams nereikia ilgo bėgimo kasdien, tačiau būtini pasivaikščiojimai ir galimybė patruliuoti savo teritorijoje. Per mažai veiklos gali skatinti nuobodulį ir pernelyg stiprų lojimą. Geriausia, kai šuo turi aiškią užduotį – saugoti kiemą ar ūkį.
Komondoras yra protingas, bet labai nepriklausomas šuo. Dresūra turi būti nuosekli, rami ir paremta tarpusavio pagarba. Šios veislės atstovai blogai reaguoja į griežtas bausmes, bet gerai mokosi, kai supranta užduoties prasmę. Ankstyva socializacija yra būtina, kad augintinis priimtų skirtingus žmones, gyvūnus ir situacijas.
Sveikatos atžvilgiu dažniausiai minimos klubų ir alkūnių sąnarių displazijos, taip pat polinkis į skrandžio užsisukimą. Dėl tankaus kailio svarbu stebėti odos būklę, ypač drėgnomis sąlygomis. Tinkama mityba, kontroliuojamas augimo tempas ir reguliarūs veterinariniai patikrinimai padeda šiam didingam sargui išlikti sveikam ir darbingam ilgus metus.