Lietuvoje augintinių savininkai vis dažniau susiduria su klausimu, kurie skiepai šunims yra svarbiausi ir kuo jie apsaugo. Nepaisant nuolat augančio šunų bendruomenės sąmoningumo, vakcinacija išlieka kertiniu punktu norint užtikrinti tiek gyvūno, tiek visuomenės sveikatą. Privalomos ir rekomenduojamos vakcinos sudaro aiškų profilaktinių priemonių pagrindą kiekvienam šuns šeimininkui.
Šunų vakcinacijos poreikį lemia grėsmingos virusinės bei bakterinės ligos, kurios gali sukelti sunkias komplikacijas ar net mirtį. Viena pavojingiausių ir privalomų profilaktikai ligų yra pasiutligė – virusas, grėsmingas ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms. Lietuvoje šunų vakcinacija nuo pasiutligės yra privaloma visiems vyresniems nei 3 mėn. amžiaus augintiniams ir turi būti reguliariai atnaujinama.
Kitos itin pavojingos ligos – šunų maras ir parvovirusinis enteritas. Tai greitai plintantys, sunkiai gydomi susirgimai, dažnai pasibaigiantys mirtimi, ypač jauniems šuniukams. Šių ligų inkubacinis laikotarpis labai trumpas, todėl užsikrėtus sėkmingos gydymo strategijos paprastai būna ribotos.
Veterinarai ypač akcentuoja vadinamąsias bazines vakcinas, kurios saugo nuo kelių pagrindinių užkrečiamų ligų. Dažniausiai jos apima apsaugą nuo šunų maro, parvovirusinio enterito, leptospirozės bei infekcinio hepatito. Šios ligos pasižymi itin dideliu užkrečiamumu, o jų sukelti simptomai gali būti gyvybei pavojingi.
Papildomai, priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir šuns gyvenimo būdo, kai kuriems augintiniams rekomenduojamos vakcinos nuo kennel cough (šunidžių kosulio), babeziozės ar giardiazės. Mieste gyvenantiems ar dažnai keliaujantiems šunims kai kurios papildomos vakcinos tampa itin aktualios.
Šunų skiepijimo planas paprastai pradedamas nuo 6–8 gyvenimo savaitės, kai baigia veikti iš motinos perduotas imunitetas. Pirmąjį kartą šuniukai skiepijami keliomis bazinėmis vakcinomis, kartojant jas kas kelias savaites iki 16–20 savaitės amžiaus. Vėliau rekomenduojama kasmet atlikti revakcinaciją, o kai kurios vakcinos, pavyzdžiui, nuo pasiutligės, gali būti skiriamos kas dveji ar treji metai, atsižvelgiant į gamintojo nurodymus bei teisės aktus.
Suaugusių augintinių savininkai neretai mano, kad pilnametį šunį skiepyti nebe taip būtina, tačiau imuninės sistemos apsauga su laiku silpnėja. Reguliariai atnaujintos vakcinos, ypač nuo pagrindinių virusų ir pasiutligės, yra būtinos ištisus metus nepriklausomai nuo šuns amžiaus.
Skiepijant šunis sukuriama ne tik individuali, bet ir kolektyvinė apsauga – mažinamas ligų plitimas tarp gyvūnų ir žmonių. Pasiutligė, leptospirozė bei kai kurie kiti susirgimai gali būti perduodami žmonėms, todėl visuotinė vakcinacija tampa visuomenės sveikatos prioritetu. Miestų aplinkoje ar dažnai bendraujant su kitais gyvūnais, neskiepyti šunys sudaro grėsmingą užkrato židinį.
Atsakingas požiūris į augintinių vakcinaciją yra svarbus žingsnis užtikrinant tiek ilgesnį, tiek sveikesnį mylimo gyvūno gyvenimą, taip pat prisidedant prie visų aplinkinių saugumo. Skiepijimas išlieka viena patikimiausių profilaktikos priemonių, padedančių išvengti grėsmingų ir sunkiai valdomų ligų plitimo.