Klamberio spanielis yra sena angliška medžioklinė veislė, suformuota 18 amžiuje Didžiojoje Britanijoje. Manoma, kad ją kūrė aristokratai, siekę ramaus, lėtai, bet kruopščiai dirbančio šuns. Šios veislės atstovai buvo naudojami paukščių iškėlimo ir varymo medžioklėse tankiuose krūmynuose.
Dėl žemo ūgio ir tvirto sudėjimo jie lengvai skynėsi kelią pro šakas ir brūzgynus. Laikui bėgant, šis šuo išlaikė daug medžioklinių savybių, tačiau vis dažniau tapo ramiu šeimos bičiuliu. Veislė nėra labai dažna, todėl dažnai patraukia dėmesį tikrų entuziastų, vertinančių jos ramų charakterį ir ištikimybę.
Šis augintinis pasižymi labai masyvia, ilga ir žema kūno sandara. Kūnas ilgesnis nei aukštis, krūtinė plati ir gili, nugara tiesi ir stipri. Galva sunki, su plačiu kaukolės skliautu, ryškiu stopu ir gana trumpu snukiu. Akys vidutinio dydžio, švelnaus, šiek tiek liūdno žvilgsnio, dažniausiai gintaro ar rudos spalvos.
Ausys ilgos, žemai padėtos, apaugusios banguotu kailiu ir priglundančios prie skruostų. Kailis tankus, švelnus, vidutinio ilgio, šiek tiek banguotas, su kutais ant ausų, pilvo, kojų ir uodegos. Dažniausiai pasitaiko baltas kailis su citrinos ar oranžiniais lopais bei dėmėmis. Uodega paprastai laikoma žemiau nugaros linijos, judant nešama gyvai, bet ne per aukštai.
Šios veislės šuo dažniausiai ramus, stabilus ir apgalvotas. Jis nėra impulsyvus, labiau linkęs į lėtesnį, apdairų elgesį. Šeimoje paprastai labai prisiriša prie žmonių ir nori būti arti jų. Su vaikais dažniausiai elgiasi kantriai, bet dėl svorio gali netyčia užminti ar stumtelėti, tad reikia priežiūros.
Šios veislės atstovai paprastai draugiški kitiems šunims ir namų gyvūnams, jei anksti supažindinami. Sargybinio savybės ribotos, bet jie gali loti, kai pastebi neįprastus garsus ar nepažįstamus žmones. Namuose tai gana tylus ir ramus augintinis, jei gauna pakankamai dėmesio ir pasivaikščiojimų. Dėl prisirišimo prie šeimos šuo nemėgsta ilgo buvimo vienas, bet tinkamai pratintas paprastai prisitaiko prie dienos ritmo.
Šis augintinis yra protingas, bet gali būti šiek tiek užsispyręs ir lėtas mokinys. Jo motyvacija dažniausiai kyla iš maisto ir švelnaus pagyrimo, todėl geriausiai tinka pozityvūs metodai. Griežtas tonas ar fizinės bausmės kenkia pasitikėjimui ir mažina norą bendradarbiauti.
Dresūra turėtų būti trumpa, aiški ir nuosekli, su dažnomis pertraukomis. Fiziškai šuo nėra labai ištvermingas bėgikas, tačiau mėgsta ramius, ilgesnius pasivaikščiojimus. Svarbu vengti šokinėjimo nuo aukštų paviršių ir intensyvių šuolių, ypač augimo laikotarpiu. Nasrų užimtumui ir proto lavinimui tinka kvapų paieškos, lėtai atliekami paieškos žaidimai ar paprastos nosies darbo užduotys.
Dėl savo sudėjimo ir galvos formos šis šuo turi kelias specifines sveikatos rizikas. Dažnesnės galūnių ir sąnarių problemos, tokios kaip klubo ar alkūnės sąnario displazija. Taip pat gali pasitaikyti tarpslankstelinių diskų pažeidimų, ypač jei augintinis nutukęs arba daug šokinėja. Akių liga entropija ar ektropija pasitaiko gana dažnai, todėl reikalingi reguliarūs apžiūrėjimai.
Dėl laisvos odos ir raukšlių aplink akis ir lūpas būtina periodiškai jas valyti, kad nesikauptų drėgmė ir neatsirastų uždegimų.
Kailio priežiūra reikalauja reguliarumo, bet nėra labai sudėtinga. Šerimas vidutinio intensyvumo, tačiau kutai gali veltis, jei šuo nešukuojamas kelis kartus per savaitę. Būtina tikrinti ausis ir nuolat kirpti plaukus aplink pėdas, nes jose gali kauptis purvas ir drėgmė.
Šios veislės atstovai turi stiprų polinkį tukti, todėl mitybą reikia griežtai kontroliuoti. Rekomenduojama rinktis subalansuotą pašarą ir reguliariai sekti kūno kondiciją. Tinkamai prižiūrimas ir nepermaitintas klamberio spanielis gali gyventi pakankamai ilgai ir išlikti aktyvus bei linksmas šeimos narys.