Kernterjeras kilęs iš Škotijos Aukštumų, ypač Skajaus salos apylinkių. Ten šie šunys buvo naudojami lapių, kiaunių ir kitų smulkių plėšrūnų medžioklei. Jie turėjo dirbti tarp akmenų krūvų, vadinamų kernais, iš čia ir atsirado veislės pavadinimas. Ilgainiui ši darbo paskirtis mažėjo, o nedidelis, tvirtas terjeras tapo vertinamas kaip ištikimas kompanionas.
XX amžiaus pradžioje veislė buvo standartizuota ir atskirta nuo kitų škotų terjerų. Šiandien kernterjerai vertinami dėl natūralaus, neišpuoselėto grožio ir stipraus charakterio. Jie dažnai pasirodo šunų parodose, bet išsaugojo tikrą medžioklinę dvasią ir tvirtą sveikatą.
Šios veislės atstovai yra kompaktiški, žemi, bet labai raumeningi. Nugara tiesi, krūtinė gili, tačiau ne per plati, kad šuo galėtų lengvai įlįsti į urvus. Galva santykinai didelė, su stipriu žandikauliu, tamsiomis akimis ir mažomis, stačiomis ausimis, suteikiančiomis budrią išraišką.
Kailis dvigubas: šiurkštus viršutinis ir tankus pavilnis. Toks derinys gerai saugo nuo lietaus, vėjo ir šalčio. Šunys gali būti įvairių atspalvių: gelsvi, kreminiai, tigriniai, pilkšvi ar raudoni, dažnai su tamsesniu snukučiu ir ausimis. Kailis neturi būti minkštas ar šilkinis, nes tai laikoma trūkumu darbiniam šuniui.
Dėl tvirto sudėjimo ir lengvos eisenos augintinis atrodo labai judrus. Jo judesiai laisvi, elastingi, su gera užpakalinių kojų stūma. Uodega vidutinio ilgio, ne per aukštai nešama, dažniausiai laikoma iškelta, bet ne sulenkta ant nugaros.
Šis šuo pasižymi klasikiniu terjero temperamentu. Jis drąsus, smalsus, labai savarankiškas, bet tuo pat metu prisirišęs prie šeimos. Kernterjeras paprastai gerai sutaria su vaikais, ypač jei su jais auga nuo mažens. Tačiau dėl medžioklinio instinkto nereikėtų jo palikti be priežiūros su mažais graužikais ar paukščiais.
Ši veislė dažnai būna draugiška svečiams, bet išlaiko budrumą. Augintinis greitai perspėja lojimu apie bet kokį judesį prie durų. Jam būdingas linksmumas ir žaismingumas iki senyvo amžiaus. Tuo pačiu šuo gali būti užsispyręs, mėgti priimti sprendimus pats, todėl reikalingos aiškios taisyklės.
Kernterjeras yra protingas, bet ne aklas vykdytojas. Jis gerai mokosi, jei treniruotės trumpos, įdomios ir parem tos paskatinimu. Griežtas, šiurkštus elgesys duoda priešingą rezultatą ir skatina užsispyrimą. Šuo puikiai tinka judrumo, rally obedience ar triukų mokymui.
Energijos lygis vidutinis ar aukštesnis. Šios veislės atstovams reikia kasdienių pasivaikščiojimų, laisvo bėgimo saugiose vietose ir protinės veiklos. Jei trūksta užsiėmimų, jie gali pradėti kasti, loti ar ieškoti kitų pramogų. Gyvenimas bute yra įmanomas, jei užtikrinamas pakankamas aktyvumas lauke.
Kailio priežiūra palyginti nesudėtinga, bet reikalauja reguliaraus rankinio pešimo, kad išliktų tipinė tekstūra. Šukavimas kartą per savaitę padeda pašalinti negyvą plauką ir purvą. Maudymas turėtų būti saikingas, kad nesusilpnėtų natūrali kailio apsauga nuo oro sąlygų.
Kernterjeras laikomas gana sveika ir ilgaamže veisle. Vis dėlto egzistuoja tam tikros paveldimos ligos, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį. Gali pasitaikyti kelio girnelės išnirimų, klubo sąnario displazijos lengvų formų, akių ligų, tokių kaip katarakta ar tinklainės problemos.
Šiai veislei taip pat būdingi tam tikri medžiagų apykaitos sutrikimai, todėl patikimi veisėjai atlieka genetinius tyrimus. Tinkama kūno kondicijos kontrolė ir subalansuota mityba labai svarbi, nes nutukimas apkrauna sąnarius. Reguliari veterinarinė apžiūra, dantų priežiūra ir pakankamas krūvis leidžia daugeliui šių šunų gyventi aktyvų gyvenimą iki labai garbaus amžiaus.