Keribliūterjeras kilęs iš Airijos, daugiausia iš Kerio ir Klaro grafysčių. Ten šie šunys ilgai buvo daugiatiksliai kaimo pagalbininkai. Jie medžiojo kenkėjus, talkino prie avių ir galvijų, taip pat saugojo sodybas. Tai nebuvo ponų saloninis šuo. Jį augino ūkininkai, kuriems reikėjo ištvermingo ir drąsaus pagalbininko.
Laikui bėgant ši veislė išpopuliarėjo ir miestuose. Žmones patraukė ne tik darbinės savybės, bet ir ypatingas kailis bei elegantiška išvaizda. XX amžiaus pradžioje buvo pradėti sistemingi veisimo darbai ir suformuotas aiškus standartas. Nors šiandien tai dažniau kompanionas, instinktas dirbti ir budrumas išliko.
Šios veislės atstovai yra vidutinio dydžio, tvirto, bet sauso sudėjimo. Kūnas proporcingas, siluetas šiek tiek stačiakampis. Galva ilga, su aiškiomis linijomis, tvirtu snukiu ir ryškiu ūsu bei barzdos apvadu. Ausys mažos, trikampės, paprastai nuleistos į priekį.
Kailis yra vienas iš atpažįstamų bruožų. Jis minkštas, banguotas arba garbanotas, tankus ir purus. Keribliūterjeras šeriasi minimaliai, nes beveik nenumeta plauko, todėl laikomas tinkamesniu alergiškiems žmonėms. Spalva gimstant paprastai būna tamsi, dažnai juoda ar šokoladinė. Tik vėliau kailis pamažu šviesėja iki įvairių mėlynos pilkos atspalvių.
Šis šuo iš prigimties yra protingas, smalsus ir gana savarankiškas. Jam svarbus glaudus ryšys su žmonėmis, todėl dažnai seka šeimininką po namus. Šeimoje keribliūterjeras paprastai būna švelnus ir dėmesingas. Dauguma gerai sutaria su vaikais, ypač jei su jais augo nuo mažens ir buvo tinkamai socializuoti.
Kaip ir daugelis terjerų, šis augintinis gali būti užsispyręs ir linkęs pats priimti sprendimus. Jam reikia aiškių taisyklių ir nuoseklumo. Su nepažįstamais žmonėmis kai kurie vienetai gali būti santūresni, kiti atviresni. Dažnai išlieka natūralus budrumas ir polinkis saugoti savo teritoriją. Su kitais šunimis, ypač tos pačios lyties, kartais pasireiškia konkurencija.
Keribliūterjeras yra energingas ir žaismingas. Jam reikia reguliarių pasivaikščiojimų, laisvo bėgiojimo saugioje vietoje ir protinių užduočių. Trumpas apsisukimas aplink kvartalą jam nėra pakankamas. Šios veislės atstovai puikiai tinka šunų sportui, pavyzdžiui, agility, obediencijai ar nosework.
Dresūra turi būti pozityvi, paremta skanėstais ir pagyromis. Grubus tonas šį šunį uždaro arba skatina priešintis. Geriausiai veikia trumpi, dažni užsiėmimai su aiškiu tikslu. Rekomenduojama ankstyva socializacija su žmonėmis, vaikais ir kitais gyvūnais. Taip sumažinamas galimas perdėtas budrumas ar dominavimas. Šis šuo mėgsta užduotis, todėl tinka įvairūs triukai ir lavinantys žaidimai.
Purų kailį reikia reguliariai iššukuoti, kad nesusidarytų sąvėlos. Paprastai rekomenduojamas šukavimas bent du tris kartus per savaitę. Be to, kas kelis mėnesius kailis koreguojamas žirklėmis. Profesionalus kirpimas padeda išlaikyti veislei būdingą siluetą ir palengvina kasdienę priežiūrą. Kadangi šuo mažai šeriasi, namuose lieka nedaug plaukų, tačiau priežiūros laikas vis tiek būtinas.
Šios veislės sveikata paprastai gera, tačiau pasitaiko keli dažnesni sutrikimai. Tarp jų yra klubo sąnario displazija, kelio girnelės nestabilumas, paveldimos akių ligos, tokios kaip katarakta ar entropija. Rekomenduojama rinktis veislyną, kuris atlieka genetinius ir ortopedinius tyrimus. Taip pat svarbu palaikyti tinkamą kūno kondiciją ir vengti nutukimo. Reguliarūs veterinariniai patikrinimai, subalansuota mityba ir pakankamas krūvis leidžia keribliūterjerui gyventi ilgą ir aktyvų gyvenimą.