Kavalieriaus Karaliaus Karolio spanielis

Elegantška istorija nuo karališkų rūmų iki šiuolaikinio sofos draugo

Kavalieriaus Karaliaus Karolio spanielis kilęs iš senųjų mažųjų spanielių, vaizduotų Europos dvarų portretuose. Juos mėgo Anglijos kilmingieji, šie šunys dažnai buvo damų palydovai ir šildė kelius šaltuose rūmuose. Karalius Karolis II ypatingai vertino šią veislę, todėl ji gavo jo vardą. Ilgainiui tipas pakito, atsirado trumpasnukiai dekoratyviniai spanieliai. XX amžiaus pradžioje entuziastai siekė atkurti senąją išvaizdą su ilgesne nosimi ir lengvesne galvos forma. Taip susiformavo šiuolaikinis kavalierius, oficialiai pripažintas keliose kinologinėse organizacijose ir šiandien laikomas viena populiariausių draugų veislių.

Išvaizda: minkštas kailis ir švelnios akys, kurios viską išduoda

Šios veislės šunys yra nedideli, harmoningos, šiek tiek pailgos kūno sandaros. Galva proporcinga, snukis vidutinio ilgio, be perdėto trumpumo. Akys didelės, tamsios ir labai išraiškingos, suteikia šuniui švelnią, beveik liūdną veido išraišką. Ausys ilgos, žemai statytos, gausiai apžėlusios šilkinėmis sruogomis.

Kailis ilgas, tiesus arba šiek tiek banguotas, švelnios tekstūros, su kutais ant ausų, kojų ir uodegos. Standartinės spalvos – blenheim (baltas su kaštoninėmis dėmėmis), trispalvis (juoda, balta ir įrudis), juodas su įrūdžiu bei rubino spalva. Kūno proporcijos suteikia elegantišką, bet ne trapų įspūdį. Judesiai lengvi, laisvi, su gera žingsnio amplitude.

Kavalieriaus Karaliaus Karolio spanieliui būdingas švelnus ir taikus charakteris

Šios veislės atstovai garsėja ypatingu meiliu temperamentu. Jie labai prisirišę prie šeimos ir dažniausiai nori būti kuo arčiau žmonių. Dėl švelnaus būdo puikiai tinka šeimoms su vaikais, jei vaikai mokomi pagarbiai elgtis su gyvūnais. Tinkamai socializuoti šunys paprastai draugiški ir su kitais šunimis, ir su katėmis.

Augintinis nėra tipinis sargas, nes dažniausiai svetingai pasitinka net nepažįstamus žmones. Jis jautriai reaguoja į toną ir atmosferą namuose, todėl netinka aplinkai, kur vyrauja nuolatinė įtampa ar grubus elgesys. Šis šuo geriausiai jaučiasi, kai gali dalyvauti kasdienėje šeimos veikloje ir nėra ilgam paliekamas vienas.

Priežiūra ir dresūra: švelnumas, rutina ir protingi krūviai

  • Kailio priežiūra reikalauja reguliaraus šukavimo, kad nesusidarytų sąvėlos ir būtų pašalinti palaidi plaukai.
  • Ausis būtina dažnai tikrinti ir valyti, nes ilgos ausys linkusios kaupti drėgmę bei nešvarumus.
  • Rekomenduojama kontroliuoti mitybą ir svorį, nes šie šunys mėgsta skanėstus ir gali tukti.

Dresūra paprastai gana lengva, nes kavalieriai nori įtikti šeimininkui ir mėgsta bendravimą. Geriausiai tinka švelnūs, pozityvūs metodai, naudojant skanėstus ir pagyrimus. Šuniukas turėtų nuo mažens lankytis įvairiose aplinkose, susipažinti su žmonėmis, transportu, kitais gyvūnais. Tai padeda išvengti baimingumo ir sustiprina pasitikėjimą savimi. Fizinė veikla vidutinė: keli ilgesni pasivaikščiojimai ir žaidimai paprastai pilnai patenkina poreikius.

Pagrindinės šios veislės sveikatos problemos

Kaip ir daugelis dekoratyvinių veislių, šie šunys turi tam tikrų paveldimų rizikų. Dažnos širdies ligos, ypač mitralinio vožtuvo degeneracija, todėl svarbu reguliariai tikrinti širdį pas veterinarą. Taip pat pasitaiko paveldimų akių problemų ir kelio girnelės išnirimų.

Šios veislės atstovams būdinga ir smegenėlių bei kaukolės struktūros sutrikimų rizika, todėl atsakingi veisėjai atlieka sveikatos patikras. Ilgaausiai šunys dažniau kenčia nuo ausų uždegimų, tad profilaktika labai svarbi. Tinkama mityba, optimalus kūno svoris, reguliarūs sveikatos patikrinimai ir saikingas fizinis aktyvumas leidžia daugeliui augintinių gyventi ilgą ir komfortišką gyvenimą.