Kaukazo aviganis yra viena iš seniausių ir labiausiai gerbiamų sarginių šunų veislių, kilusi iš Kaukazo kalnų regiono. Šios veislės šunys buvo vertinami dėl savo išskirtinio gebėjimo apsaugoti gyvulius ir turtą nuo plėšrūnų bei įsibrovėlių. Kaukazo kalnuose besiganančių gyvulių pulkų apsauga reikalavo ne tik jėgos, bet ir nepriklausomo, stipraus charakterio, todėl šios veislės atstovai išsiskiria ypatingu drąsumu bei ištikimybe.
Pirmieji Kaukazo aviganio bruožai susiformavo per šimtmečius trunkančią atranką regione, kuriame atšiauri gamta išbandė kiekvieną individą griežtomis sąlygomis. Šie šunys buvo pasirinkti dėl išskirtinio atsparumo klimatui ir gebėjimo priimti savarankiškus sprendimus. Sovietų Sąjungoje ši veislė buvo oficialiai pripažinta XX a. pradžioje ir nuo to laiko pradėta naudoti ne tik fermose, bet ir kaip karinių objektų, kalėjimų bei pasienio postų sargai.
Kaukazo aviganį sunku supainioti su kitomis veislėmis – tai labai didelis, įspūdingo raumeningumo augintinis, apaugęs tankiu, dvigubu kailiu su ryškiai matoma apykakle. Paprastai šis šuo turi masyvią galvą, stiprią krūtinę bei raumeningas galūnes, leidžiančias jam būti ištvermingu ir nepriekaištingu gynybiniu šunimi. Kailio spalvos gali varijuoti nuo pilko, gelsvo, rusvo, baltos ir net margos. Tankus poplaukis apsaugo tiek nuo šalčio, tiek nuo lietaus, todėl šios veislės atstovai puikiai jaučiasi lauke net šalčiausiomis žiemomis.
Šios veislės šuo yra nepaprastai ištikimas savo šeimai ir teritorijai. Jis pasižymi natūraliu sargumu, budrumu ir gebėjimu savarankiškai nuspręsti, kada reikia imtis veiksmų. Nepriklausomas, kartais užsispyręs temperamentas reikalauja aiškaus hierarchijos suvokimo. Kaukazo aviganiai itin atsargūs su nepažįstamais žmonėmis, tačiau atsidavę ir švelnūs artimiesiems. Tinkamai socializuotas augintinis gali draugaudamas gyventi su vaikais, tačiau jo stiprių instinktų nereikėtų nuvertinti – visada rekomenduojama prižiūrėti kontaktą su mažyliais ar kitais gyvūnais.
Didelėms ir savarankiškoms šunų veislėms – tokioms kaip šis sargas – būtinas nuoseklus auklėjimas, ankstyva socializacija ir aiški disciplina. Dresūra turi būti tiksli, kantri ir be agresijos – šie šunys jautriai reaguoja į žiaurų elgesį bei gali tapti užsisklendę. Dėl stipraus teritorinio instinkto jie reikalauja saugaus voljero ar aptvaros. Kaukazo aviganio priežiūrai didelę reikšmę turi reguliarus tankaus kailio šukavimas – ypač šerimosi periodais. Nagų, ausų ir dantų priežiūra – ne mažiau svarbios kasdienės rutinos dalys. Šios veislės atstovui būtina aktyvi veikla ir stimulacijos užduotys, bet pernelyg intensyvių fizinių krūvių jauniems šunims reikėtų vengti dėl sąnarių apsaugos.
Kaip ir dauguma didelių šunų, Kaukazo aviganis gali būti linkęs į sąnarių problemas, tokias kaip klubo ir alkūnės displazija. Be to, dėl tankaus kailio yra didesnė rizika susirgti odos ar ausų infekcijomis, jei nepakankamai rūpinamasi higiena. Tinkamai šeriant, reguliariai tikrinant sveikatą ir pritaikant fizinius krūvius, šis šuo dažniausiai džiaugiasi stipria sveikata ir ilgu gyvenimu. Kaukazo aviganis rečiau serga įgimtomis ligomis, o subrendę individai dažniausiai pasižymi puikia ištverme ir gebėjimu dirbti įvairiomis oro sąlygomis.