Katahulos buldogas susiformavo JAV pietinėse valstijose, daugiausia Luizianoje ir Misisipėje. Vietos fermeriai siekė sujungti Luisianos katahulos leopardšunio sumanumą su amerikiečių buldogo jėga ir atkaklumu. Taip buvo sukurtas universalus darbinis šuo, galintis valdyti galvijus ir medžioti laukines kiaules. Veislė nėra pripažinta FCI ar didžiųjų kinologinių organizacijų, ji laikoma funkciniu mišrūnu.
Daugelyje ūkių šis augintinis ir toliau vertinamas už savo praktiškas savybes, o ne už parodų titulus. Atranka orientuota į sveikatą, charakterį ir darbingumą, todėl šios veislės atstovai dažnai pasižymi tvirtu konstituciniu tipu ir stipria motyvacija dirbti.
Šis šuo priklauso didelių šunų kategorijai, jo kūnas raumeningas ir tvirtas. Patinai paprastai būna aukštesni ir sunkesni už pateles, tačiau abiejų lyčių atstovai atrodo atletiški, o ne gremėzdiški. Galva plati, snukis vidutinio ilgio, ne toks trumpas kaip kai kurių buldogų. Ausys dažniausiai nulėpusios, uodega vidutinio ilgio, laikoma natūraliai.
Kailis trumpas, tankus ir prigludęs, todėl lengvai prižiūrimas. Spalvos labai įvairios: nuo vienspalvės baltos ar rudos iki dėmėtos, primenančios katahulos leopardšunį. Galimos merlė, tigrinės ir balto su kitomis spalvomis kombinacijos. Akys gali būti rudos, mėlynos ar skirtingų spalvų, kas suteikia išraiškingą žvilgsnį. Bendras įspūdis – galingas, bet judrus ir darbui pasiruošęs šuo.
Katahulos buldogas pasižymi savarankišku, bet glaudaus ryšio su šeimininku siekiančiu charakteriu. Šios veislės atstovai paprastai yra labai ištikimi ir linkę prisirišti prie vieno ar kelių artimiausių žmonių. Dėl stipraus sarginio instinkto jie dažnai atsargiai vertina nepažįstamuosius ir akylai stebi aplinką. Tinkamai socializuotas šuo gali gerai sutarti su vaikais, tačiau dėl dydžio ir jėgos būtina aiški taisyklių sistema ir suaugusiųjų priežiūra.
Su kitais šunimis santykiai priklauso nuo socializacijos ir individualaus temperamento. Dalis šių augintinių rodo dominavimo ar teritorinį elgesį, ypač tos pačios lyties atstovų atžvilgiu. Buvimas vien tik kaip dekoratyvinis šuo dažnai neatitinka jų poreikių, nes šis tipas nori darbo, užduočių ir struktūros kasdieniame gyvenime.
Šios veislės dresūra reikalauja patyrusio ir nuoseklaus šeimininko. Katahulos buldogas intelektualus ir geba greitai perprasti komandas, tačiau kartais būna užsispyręs ir linkęs priimti savarankiškus sprendimus. Geriausiai tinka pozityvūs metodai, aiškios ribos ir trumpi, dinamiški užsiėmimai. Svarbi ankstyva socializacija su žmonėmis, šunimis ir įvairiomis aplinkomis, kad sumažėtų nereikalingas atsargumas ar agresija. Fizinio aktyvumo poreikis didelis: ilgi pasivaikščiojimai, bėgiojimas, žygiai, darbiniai ar sportiniai užsiėmimai.
Šiam šuniui reikia ne tik fizinio, bet ir protinio krūvio – pavyzdžiui, pėdsakų sekimo, paieškos žaidimų, paklusnumo ar apsaugos pratimų. Kailio priežiūra nesudėtinga, pakanka reguliariai šukuoti trumpu šeriu šepečiu ir tikrinti odą. Taip pat reikalinga nagų kirpimas, ausų kontrolė ir dantų higiena.
Nors tai funkciškai atrenkama veislė, ji nėra apsaugota nuo paveldimų ligų. Dėl merlės geno derinimo kai kuriems šunims gali pasireikšti klausos ar regos sutrikimai, ypač jei abu tėvai merlės spalvos. Kaip ir daugeliui didelių šunų, pasitaiko klubo ir alkūnės sąnarių displazija. Gali pasireikšti odos problemos, alergijos, ypatingai jei augintinis laikomas drėgnoje ar nešvarioje aplinkoje. Siekiant sumažinti rizikas, svarbi atsakinga veisėjų atranka, sveikatos tyrimai ir subalansuotas fizinis krūvis jauname amžiuje.
Pačių šeimininkų pareiga – išlaikyti tinkamą kūno svorį, nes per didelis svoris apkrauna sąnarius ir trumpina gyvenimo trukmę. Reguliarūs vizitai pas veterinarą, skiepai ir parazitų kontrolė padeda išsaugoti gerą šuns sveikatos būklę ilgus metus.