Planuojant veiksmus ekstremaliosios situacijos metu lengva susitelkti į žmonių poreikius ir pamiršti augintinius. Vis dėlto evakuacija ar ilgesnis buvimas ne namuose gali kelti stresą ir gyvūnui. Jei iš anksto paruošiamos būtinos priemonės, skubant nereikia ieškoti pašaro, pavadėlio ar dokumentų. Augintinio poreikius verta įtraukti į bendrą šeimos planą taip pat rimtai, kaip ir vaikų ar kitų šeimos narių poreikius.
Pirmiausia pasirūpinkite saugiu transportavimu. Šuniui reikalingas patikimas pavadėlis ir antkaklis ar petnešos, o katei ar mažesniam gyvūnui – tinkamo dydžio transportavimo dėžė. Jei augintinis nepratęs keliauti, pratinkite jį prie dėžės iš anksto, ramiai ir palaipsniui. Patikrinkite, ar ant antkaklio yra kontaktinė informacija, o jei gyvūnas paženklintas mikroschema, įsitikinkite, kad registre nurodyti duomenys aktualūs. Išsigandęs gyvūnas gali bandyti pabėgti, todėl saugumas ypač svarbus.
Atskirkite pašarą, vandenį, dubenėlį, higienos priemones ir maišelius. Geriausia turėti įprasto gyvūno maisto, nes staigus raciono pakeitimas kelionės metu gali sukelti virškinimo sutrikimų. Pravers ir pažįstamas pledas ar žaislas, kuris gali padėti gyvūnui nusiraminti nepažįstamoje vietoje. Atsargų kiekį planuokite pagal tai, kiek laiko gali tekti būti ne namuose, ir reguliariai patikrinkite, ar maistas nesugedo. Vasarą ir žiemą svarbu įvertinti laikymo temperatūrą.
Jei augintinis vartoja vaistus arba turi sveikatos sutrikimų, paruoškite reikalingą atsargą ir užrašykite veterinarijos gydytojo kontaktus. Turėkite vakcinacijos įrašų ar kitų svarbių veterinarinių dokumentų kopijas. Neduokite gyvūnui žmonėms skirtų vaistų ir nenaudokite raminamųjų preparatų be veterinarijos gydytojo rekomendacijos. Jei gyvūnas bijo triukšmo, svetimų žmonių ar kelionių, pasitarkite su specialistu, kaip sumažinti stresą ir užtikrinti saugų transportavimą.
Iš anksto išsiaiškinkite, kur galėtumėte apsistoti su augintiniu. Ne visos laikino apgyvendinimo vietos ar transporto priemonės taiko vienodas taisykles, todėl pravartu turėti kelis variantus. Pasikalbėkite su artimaisiais, kurie prireikus galėtų priimti gyvūną, ir apgalvokite, kaip juos pasiektumėte. Jei tektų evakuotis pagal oficialų nurodymą, vadovaukitės institucijų instrukcijomis ir stenkitės gyvūną transportuoti taip, kad jis nekeltų pavojaus nei sau, nei kitiems žmonėms.
Gyvūnui skirtame rinkinyje verta turėti ir kelias praktiškas smulkmenas, apie kurias lengva pamiršti: atsarginį pavadėlį, valymo priemonių, kraiko nedidelę atsargą katei arba rankšluostį, jei augintinis sušlaptų. Jei gyvūnas turi specifinių elgesio ypatumų, pavyzdžiui, bijo kitų šunų, iš anksto pagalvokite, kaip jį laikysite atokiau nuo minios. Dėžė ar pavadėlis turi būti tinkamos būklės, o šeimos nariai – žinoti, kaip juos naudoti.
Kelionės metu gyvūną palikite tik saugioje, tinkamai vėdinamoje aplinkoje ir nepalikite jo automobilyje, kai temperatūra gali tapti pavojinga. Vandens ir poilsio poreikiai priklauso nuo gyvūno rūšies, amžiaus ir sveikatos, todėl universalių taisyklių visiems nėra. Jei evakuacijos vietoje gyvūnams taikomos atskiros sąlygos, laikykitės darbuotojų nurodymų ir iš anksto pasirūpinkite pavadėliu ar transportavimo dėže, kad gyvūną būtų galima kontroliuoti.
Pasirengimo planą verta aptarti su visais, kurie kartais prižiūri augintinį – šeimos nariais, kaimynais ar gyvūnų prižiūrėtoju. Jie turėtų žinoti, kur laikomas pašaras, kaip gyvūnas transportuojamas ir ar jam reikia vaistų. Jei šeimininko nėra namuose, ši informacija gali padėti išvengti delsimo. Užrašykite trumpą priežiūros instrukciją ir laikykite ją kartu su gyvūno dokumentais. Kuo aiškesnis planas, tuo mažiau improvizacijos, kai laiko pasiruošti lieka nedaug.
Augintinio priemones patogu laikyti atskirame krepšyje šalia šeimos išvykimo atsargų. Taip lengviau patikrinti, ar nieko netrūksta, ir greitai paimti viską, ko reikia. Bendrame plane numatykite, kas pasiims gyvūną, transportavimo dėžę ir atsargas, jei šeimos nariai grėsmės metu būtų skirtingose vietose. Galite peržiūrėti ir išgyvenimo kuprinės komplektacijos pavyzdį, tačiau gyvūno maistas, vaistai ir kitos individualios priemonės turi būti planuojamos atskirai.
Jei augintinis turi ypatingų poreikių, pavyzdžiui, negali ilgai vaikščioti, bijo garsų ar sunkiai toleruoja kitus gyvūnus, šiuos dalykus įrašykite į trumpą priežiūros aprašą. Jame gali būti gyvūno vardas, svarbūs sveikatos duomenys, vaistai ir veterinarijos gydytojo kontaktas. Tokia informacija naudinga ne tik šeimininkui, bet ir kitam žmogui, kuriam prireiktų laikinai pasirūpinti augintiniu. Prieš išvykstant patikrinkite, ar transportavimo priemonė tinkamai uždaroma ir ar gyvūnas negalės ištrūkti.
Augintinio pasiruošimą verta aptarti ir su vaikais. Paaiškinkite, kad gyvūno negalima paleisti į laisvę ar išimti iš dėžės nesaugioje vietoje, net jei jis atrodo išsigandęs. Vaikai gali padėti paimti lengvus daiktus, tačiau suaugusieji turėtų būti atsakingi už transportavimą ir sprendimus. Aiškios užduotys padeda šeimai veikti ramiau ir apsaugo nuo netyčinio gyvūno pabėgimo.
Pasiruošimas nebūtinai turi būti sudėtingas ar brangus. Pradėkite nuo transportavimo, vandens, maisto, vaistų ir dokumentų, o vėliau papildykite rinkinį pagal augintinio poreikius. Kelis kartus per metus patikrinkite atsargų galiojimą ir įsitikinkite, kad dėžė ar pavadėlis yra tinkami naudoti. Bendrųjų pasirengimo priemonių pasirinkimą galima peržiūrėti 72h.lt svetainėje. Svarbiausia, kad augintinis būtų įtrauktas į planą dar iki atsirandant būtinybei skubiai išvykti.