Ši veislė sukurta Sovietų Sąjungoje XX amžiaus viduryje. Karo šunų veisimo darbus koordinavo raudonasis žvaigždės kariškas veislynas. Tikslas buvo išvesti universalų tarnybinį šunį, tinkantį įvairioms klimato sąlygoms ir užduotims. Veisime dalyvavo rotveileriai, niufaundlendai, risensšnauceriai ir kitos darbinės veislės. Taip atsiradęs juodasis rusų terjeras turėjo būti drąsus, paklusnus ir atsparus. Iš pradžių jis naudotas karinėse bazėse, pasienyje ir kalėjimų apsaugoje. Vėliau šuo paplito ir tarp civilinių savininkų, tapo sporto bei šeimos sargu.
Šios veislės atstovai yra labai stambūs ir tvirti. Kūnas stačiakampio formos, su galingu kaulingu skeletu ir išvystytais raumenimis. Galva ilga, su ryškiu snukiu ir aiškiu perėjimu nuo kaktos. Akys tamsios, žvilgsnis budrus ir įdėmus. Ausys kabantčios, aukštai statomos, paprastai nekarpomos. Kailis dvigubas, tankus ir šiurkštus, sudarantis gausias barzdos ir antakių sruogas. Apatinis plaukas purus ir tankus, gerai saugo nuo šalčio ir drėgmės. Spalva standartiškai juoda arba juoda su labai nedidelėmis žilstelėjusiomis plauko priemaišomis. Judesiai galingi, bet pakankamai lengvi, žingsnis erdvus ir užtikrintas.
Šis šuo iš prigimties yra sargus ir budrus. Jis ramus, subalansuotas, tačiau kilus grėsmei gali sureaguoti labai greitai. Su savo šeima augintinis paprastai būna švelnus ir prieraišus. Dauguma šios veislės šunų gana rimtai žiūri į savo teritoriją ir artimuosius, todėl natūraliai linkę juos saugoti. Nežinomus žmones dažnai vertina santūriai, kartais net įtariai. Tinkamai socializuotas šuo priima svečius, bet išlieka budrus. Su vaikais dažnai būna kantrus, tačiau dėl dydžio ir jėgos reikalinga priežiūra. Šiai veislei nebūdinga be reikalo loti, bet ji jautriai reaguoja į neįprastus garsus ir judesius.
Šiam augintiniui reikia aiškių taisyklių ir patyrusio šeimininko. Dresūra turi būti nuosekli, teigiama ir be grubumo, nes šuo protingas ir nepakenčia chaoso. Geriausiai jis mokosi trumpų, bet reguliarių užsiėmimų metu. Svarbu anksti pradėti socializaciją, supažindinti šunį su įvairiomis situacijomis ir žmonėmis. Kasdien būtinas fizinis ir protinis krūvis: ilgi pasivaikščiojimai, paklusnumo užduotys, apsaugos ar sporto pratimai. Kailio priežiūra reikalauja laiko. Šuns šerį reikia reguliariai šukuoti, kad nesusidarytų sąvėlos. Kas kelis mėnesius rekomenduojamas profesionalus kirpimas ir formavimas. Namuose šios veislės šuo pakankamai ramus, jei gauna pakankamai veiklos lauke.
Šios veislės atstovai laikomi gana tvirtais šunimis, bet turi keletą jautresnių vietų. Dažniau pasitaiko klubo ir alkūnės sąnarių displazija, todėl labai svarbi atsakinga veislinė atranka ir saikingas krūvis jauniems šunims. Gali pasireikšti kelios paveldimos akių ligos, todėl rekomenduojami oftalmologiniai tyrimai. Dėl stambaus sudėjimo reikia stebėti svorį, kad būtų išvengta nutukimo ir papildomos apkrovos sąnariams. Kailis gerai saugo nuo šalčio, tačiau karštomis dienomis šunį būtina saugoti nuo perkaitimo ir pasirūpinti pavėsiu bei vandeniu. Tinkama mityba, reguliarus judėjimas ir profilaktiniai veterinariniai patikrinimai padeda išlaikyti šį šunį sveiką ir darbingą ilgus metus.