Šios veislės šaknys siekia Škotijos ir Šiaurės Anglijos kalvas, kur šunys dirbo kaip aviganiai. Jie padėdavo ganyti avis sudėtingame reljefe ir atšiauriomis oro sąlygomis. Vėliau šie šunys patraukė britų aristokratijos dėmesį dėl elegantiškos išvaizdos ir paklusnumo.
Ilgaplaukis kolis tapo madingu, bet kartu išsaugojo stiprius darbinio šuns instinktus. XX amžiuje veislę dar labiau išpopuliarino kino ir televizijos filmai, kuriuose pasirodė herojiški šios veislės atstovai. Nors šiandien dažniau matomas kaip šeimos šuo, jis vis dar išlaikė ganymo ir saugojimo savybes.
Šis šuo yra elegantiškas, proporcingo kūno sudėjimo, su ilga, grakščia galva ir migdolo formos akimis. Išraiška dažnai apibūdinama kaip budri ir švelni, tačiau kartu protinga ir kiek rimta. Ausys vidutinio dydžio, lengvai nulinkusios į priekį, ypač kai šuo susidomi aplinka.
Vienas ryškiausių bruožų yra gausus ilgaplaukis kailis su tankiu pavilniu. Jis saugo nuo lietaus, vėjo ir šalčio. Ant kaklo kailis sudaro ryškią „apykaklę“, krūtinės sritis atrodo itin puošni. Uodega ilga, gausiai apaugusi, laikoma nuleista, tačiau judant gali būti kiek pakelta. Nors augintinis atrodo labai didelis, daug masės sukuria būtent kailis, o kūno struktūra išlieka gana lengva ir sportiška.
Šios veislės atstovai žinomi kaip labai šeimai atsidavę šunys. Jie paprastai švelnūs su vaikais, tačiau mėgsta aiškias elgesio taisykles. Ganymo instinktai gali pasireikšti bandymu „sukontroliuoti“ bėgančius vaikus ar kitus gyvūnus. Todėl svarbu mokyti tinkamo elgesio nuo mažens. Ilgaplaukis kolis yra jautrus tonui ir nuotaikai, todėl šiurkšti dresūra jam netinka.
Šis šuo siekia įtikti šeimininkui, tačiau reikia pakankamai dėmesio ir bendravimo. Per mažai stimuliuojamas augintinis gali tapti neramus, pradėti loti arba ieškoti užsiėmimų pats. Dažniausiai jis santūriai pasitinka nepažįstamus, bet nėra agresyvus, jei socializuotas nuo mažens.
Ilgaplaukiam koliui reikia reguliarių, bet ne per sunkių fizinių krūvių. Kasdieniai pasivaikščiojimai, laisvas bėgiojimas saugioje teritorijoje ir protiniai žaidimai jam puikiai tinka. Šis šuo noriai dirba dresūros aikštelėje, mėgsta paklusnumo, žaidimų su kliūtimis ar ganymo treniruotes.
Dresūra turi būti aiški, nuosekli ir pagrįsta teigiamu pastiprinimu. Kailio priežiūra reikalauja kantrybės. Bent kelis kartus per savaitę reikia šukuoti visą kūną, kad nesusidarytų sąvėlų. Kailio keitimosi laikotarpiu šukavimą pravartu dažninti. Maudymas reikalingas pagal poreikį, naudojant tinkamas priemones, kad nebūtų pažeista kailio struktūra ir odos balansas. Nors kailis ilgas, jis ne visada taip greitai susipurvina, kaip gali pasirodyti.
Šios veislės šunys laikomi gana sveikais, tačiau turi paveldimų rizikų. Tarp dažniau pasitaikančių problemų minimos akių ligos, tokios kaip kolių akių anomalija ir progresuojanti tinklainės atrofija. Patikimi veisėjai tikrina veislinius šunis ir vengia rizikingų derinių.
Taip pat gali pasireikšti klubo sąnario displazija ir kai kurie autoimuniniai sutrikimai. Ilgaplaukis kolis jautresnis tam tikriems vaistams dėl MDR1 geno mutacijos, todėl veterinaras turi apie tai žinoti. Subalansuota mityba, tinkamas fizinis krūvis ir reguliarūs profilaktiniai patikrinimai padeda palaikyti gerą savijautą. Dauguma šios veislės atstovų sulaukia gražaus amžiaus ir išlieka aktyvūs gana ilgai.