Ibicos podengas kilęs iš Balearų salų, ypač Ibicos ir Formenteros. Manoma, kad šiuos šunis į regioną atgabeno finikiečiai ar kartaginiečiai, o jų protėviai siejami su senovės Egipto kurtų tipo šunimis. Šimtmečiais šios veislės atstovai buvo naudojami triušiams ir kitai smulkiai medžiojamajai faunai gaudyti akmenuotose salų vietovėse. Vietiniai medžiotojai vertino jų gebėjimą dirbti naktį, naudotis klausa ir uosle, o ne vien rega. Šis šuo dirbdavo grupėmis, glaudžiai bendradarbiaudamas su žmogumi, bet išlaikydamas savarankišką sprendimų priėmimą. Dėl to susiformavo labai ištvermingas, tvirtų nervų ir nepriklausomas medžioklinis palydovas.
Šios veislės kūno sudėjimas lengvas, sausas, bet raumeningas. Kūnas šiek tiek ilgesnis nei ūgis ties ketera, krūtinė gili, bet ne plati, pilvas ryškiai įtrauktas. Galva ilga, smulki, su siauru kaukolės viršumi ir pailgu snukiu. Labai būdingos didelės, stačios, trikampės ausys, kurios suteikia budrumo išraišką ir padeda gerai girdėti net smulkius garsus. Akys gintaro spalvos, migdolo formos, žvilgsnis švelnus, atidus. Uodega ilga, laikoma išlenkta, darbo metu gyvai judanti.
Kailis gali būti trumpas, šiurkštus arba tarpinių savybių, visada be tankaus pavilnio. Tai daro augintinį mažiau atsparų drėgnam ir šaltam klimatui. Standartinės spalvos – baltas ir įvairūs rusvi atspalviai, dažnai derinami dėmėmis ar margumu. Bendra išvaizda primena lengvą kurtą, tačiau šis šuo priskiriamas primityvioms medžioklinėms veislėms, o ne klasikiniams kurtams.
Šios veislės atstovai garsėja jautria klausa, greita reakcija ir stipriu grobio instinktu. Namuose tai paprastai ramūs, švelnūs ir prisirišę augintiniai, kurie su šeima būna meilūs ir lojalūs. Su vaikais dažnai elgiasi atsargiai, bet draugiškai, jei nuo mažens tinkamai socializuojami ir mokomi pagarbios sąveikos. Su nepažįstamais žmonėmis gali būti atsargūs, stebintys iš atstumo, bet be agresijos, jei nepatiria grėsmės.
Dėl stipraus medžioklinio instinkto šis šuo linkęs persekioti bėgančius gyvūnus. Todėl pasivaikščiojimai be pavadėlio saugūs tik gerai aptvertose teritorijose. Kita vertus, tai labai protingas ir greitai situaciją vertinantis šuninis partneris. Nuobodžiaudamas gali ieškoti veiklos pats, todėl rekomenduojami aktyvūs žaidimai, kvapų paieškos, bėgimas ar kitos sportinės veiklos.
Ibicos podengas pasižymi aukštu energijos lygiu ir kasdien reikia daug judėjimo. Rekomenduojami ilgi pasivaikščiojimai, bėgimas šalia dviračio, canicross ar lėkštės gaudymas. Buto sąlygomis šis aktyvus augintinis tinkamas tik tada, jei šeimininkas gali skirti pakankamai laiko fiziniams ir protiniams užsiėmimams. Trūkstant krūvio, gali pasireikšti destruktyvus elgesys, bandymai pabėgti ar nuolatinis lojimas.
Dresūra reikalauja kantrybės ir nuoseklumo. Šios veislės atstovai yra protingi, bet savarankiški ir ne visada aklai paklūsta komandoms. Geriausiai tinka pozityvi, į atlygį orientuota metodika, naudojant maistą, žaidimą ir pagyrimus. Griežtos bausmės ir grubus tonas kenkia pasitikėjimui ir mažina motyvaciją. Ankstyva socializacija su žmonėmis, šunimis ir įvairiomis aplinkomis padeda išvengti pernelyg didelio drovumo ar nervingumo.
Ibicos podengas laikomas gana atsparia ir ilgaamže veisle, tačiau egzistuoja tam tikros sveikatos rizikos. Dažniausiai minimos ausų problemos, nes didelės atviros ausys labiau pažeidžiamos nešvarumų, erkių ir traumos. Reikalinga reguliari apžiūra ir švelnus valymas. Dėl lengvo sudėjimo ir sauso kūno šie šunys rečiau kenčia nuo sąnarių ligų, tačiau aktyviose sporto veiklose būtina palaipsnė apkrova ir apšilimas.
Šis šuo blogiau toleruoja šaltą ir drėgną klimatą, todėl vėsesniu metų laiku praverčia šiltas, lengvas šunų drabužis. Subalansuota mityba ir tinkamas svorio palaikymas padeda išvengti virškinimo sutrikimų ir nereikalingo krūvio sąnariams. Atsakingi veisėjai tikrina veislines linijas dėl paveldimų akių ir širdies sutrikimų, todėl renkantis šuniuką verta domėtis tėvų sveikatos tyrimų rezultatais.