Gordono seteris, dar vadinamas škotų seteriu, kilo iš Škotijos aukštumų. Veislę XIX amžiuje išpopuliarino Gordonų hercogai, kurie siekė ištvermingo ir lėčiau, bet itin tiksliai dirbančio medžioklinio šuns. Šie paukštšuniai buvo skirti medžioti antį, kurapkas ir kitus paukščius sudėtingose vietovėse.
Derinant vietinius pointerius, senus seterių tipus ir, manoma, kolius, buvo išgautas juodas su įrūdžiu kailis ir tvirta kūno sandara. Šios veislės atstovai iki šiol vertinami kaip universalūs pagalbininkai medžioklėje ir ištikimi šeimos draugai.
Šios veislės šunys yra aiškiai atpažįstami iš sodriai juodo kailio su ryškiais kaštoniniais įrudžiais. Kūnas tvirtas, šiek tiek pailgas, su gilia krūtine ir gerai išvystytais raumenimis. Galva ilgesnė, su aiškiai pažymėtu stopu ir tamsiomis, išraiškingomis akimis, kurios suteikia rimtą, bet švelnų žvilgsnį. Ausys ilgos, prigludusios, apaugusios švelniu plunksnišku kailiu. Uodega vidutinio ilgio, sabalo formos, nešama tiesiai ar šiek tiek žemiau nugaros linijos. Plunksnos ant kojų, krūtinės ir uodegos suteikia elegancijos, bet kartu reikalauja priežiūros.
Šis šuo – ramus namuose, bet labai aktyvus lauke. Temperamentas subalansuotas: tai budrus, savarankiškai mąstantis ir šiek tiek užsispyręs augintinis. Su šeima šios veislės atstovai būna meilūs ir prisirišę, dažnai renkasi vieną pagrindinį žmogų.
Dauguma gerai sutaria su vaikais, jei jie elgiasi pagarbiai ir nedrasko šuns kantrybės. Su svetimais žmonėmis gali būti santūrus, bet paprastai nėra agresyvus. Stiprus medžioklės instinktas lemia susidomėjimą paukščiais ir smulkiais gyvūnais, todėl ankstyva socializacija yra būtina. Trūkstant veiklos, šis paukštšunis gali tapti neramus ir imti ieškoti veiklos pats.
Gordono seterį dresuoti nėra labai sunku, bet reikia kantrybės ir nuoseklumo. Šis šuo jautriai reaguoja į griežtą toną, todėl geriausiai veikia pozityvūs metodai, aiškios taisyklės ir reguliarūs užsiėmimai. Augintinis turi galingą energiją ir ištvermę, tad jam reikalingi ilgi pasivaikščiojimai, bėgiojimas, darbas nosimi ir protiniai žaidimai.
Paprasti rami pasivaikščiojimai kvartale šiai veislei netiks. Šie šunys puikiai tinka kaniterapiniams žygiams gamtoje, pėdsekystei, agility ar darbui paukštšunių bandymuose. Be pakankamos veiklos jie gali imti graužti daiktus, loti ar rodyti kitą destruktyvų elgesį.
Kailis vidutinio ilgio, šilkinis, linkęs šiek tiek šerintis visus metus. Reikalingas šukavimas bent kelis kartus per savaitę, kad nesusidarytų sąvėlos ant ausų, užpakalinių kojų ir uodegos. Periodiškas plunksnų formavimas ir kirpimas aplink letenas padeda palaikyti tvarkingą išvaizdą ir švarą. Škotų seteris priskiriamas vidutiniškai sveikoms veislėms, bet turi tam tikrų polinkių.
Dažniausiai minimos klubo ir alkūnės sąnarių displazijos, akių ligos, tokios kaip progresuojanti tinklainės atrofija, bei hipotireozė. Ilgos ausys linkusios drėkti, todėl svarbu reguliariai jas valyti ir stebėti, ar neatsiranda uždegimo požymių. Subalansuotas maitinimas ir tinkamas svorio palaikymas mažina sąnarių problemų riziką. Atsakingas veisėjų požiūris ir sveikatos tyrimai padeda sumažinti paveldimų ligų tikimybę.