Garbanotasis retriveris yra viena seniausių retriverių veislių. Ji susiformavo Jungtinėje Karalystėje XIX amžiaus pradžioje, kai medžiotojams prireikė tvirto šuns darbui pelkėse ir vandenyje. Manoma, kad veislė atsirado kryžminant vandens spanielius, airių vandens spanielius ir ankstyvuosius retriverius. Pagrindinis šio šuns tikslas buvo surasti ir parnešti nušautą paukštį iš sudėtingų, šaltų vandens telkinių. Dėl to atrenkami tik stiprūs, ištvermingi ir protingi individai. Laikui bėgant šios veislės atstovai pradėti vertinti ne tik medžioklėje, bet ir kaip ištikimi šeimos draugai bei sporto partneriai.
Šios veislės šuo yra didesnio vidutinio ar didelio dydžio, proporcingo ir atletiško kūno sudėjimo. Nugara tiesi ir tvirta, krūtinė gili, o raumenys gerai išvystyti. Labiausiai atpažįstamas bruožas – tankus, tvirtas ir glaudžiai susisukęs kailis, dengiantis kūną. Garbanos turi būti vienodos, be pūkų ar bangų plotų, o snukis ir galvos priekinė dalis trumpesnio plauko. Kailis gerai saugo nuo šalčio ir drėgmės, todėl augintinis puikiai jaučiasi vandenyje. Ausys vidutinio ilgio, prigludusios, taip pat apaugusios garbanomis. Akių išraiška budri ir protinga, žvilgsnis tiesus ir šiek tiek rimtas. Uodega vidutinio ilgio, tiesi, gausiai apaugusi garbanotu kailiu.
Šios veislės šuo pasižymi rimtesniu ir labiau savarankišku charakteriu nei kiti retriveriai. Jis prisirišęs prie šeimos ir ištikimas vienam ar keliems artimiausiems žmonėms. Dauguma šios veislės atstovų rezervuotai vertina nepažįstamuosius ir dažnai būna budrūs sargai. Jie retai būna pernelyg lipšnūs, bet labai vertina aiškias taisykles ir nuoseklią rutiną. Gerai socializuotas augintinis puikiai sutaria su vaikais, tačiau dėl jėgos ir energijos žaidimus reikia prižiūrėti. Su kitais šunimis šie gyvūnai dažniausiai draugiški ar abejingi, jeigu nuo mažens pratinti prie įvairių situacijų.
Tokiam šuniui būtinas didelis fizinis ir protinis krūvis. Kasdien reikia ilgesnių pasivaikščiojimų, bėgimo ar darbo lauke. Idealu, jei augintinis turi galimybę reguliariai plaukioti ir atlikti aportavimo užduotis. Kailio priežiūra specifinė: garbanų negalima šukuoti šeriais šepečiais, dažniausiai pakanka pirštais išskirstyti plaukus ir periodiškai išmaudyti tinkamu šampūnu. Po maudymo kailis turi natūraliai išdžiūti, kad garbanos išliktų standžios ir tvarkingos. Dresūra turėtų būti nuosekli, aiški ir teigiama. Šis šuo protingas, bet turi savarankiško mąstymo bruožų, todėl per griežtos, besikartojančios komandos gali jį nuobodinti. Puikiai tinka paklusnumo, pėdsekystės, medžioklės bei įvairios vandens sporto šakos.
Garbanotasis retriveris paprastai laikomas gana tvirta ir atsparia veisle, tačiau, kaip ir daugelis didesnių šunų, gali turėti genetinių sveikatos rizikų. Dažniau pasitaiko klubo ir alkūnės sąnarių displazija, todėl patartina rinktis veislynus, atliekamus oficialius tyrimus. Kai kuriems šunims pasitaiko akių ligos, tokios kaip katarakta ar progresuojanti tinklainės atrofija. Taip pat būdingas padidėjęs jautrumas odos uždegimams, jei oda po garbanomis prastai išdžiovinama. Subalansuota mityba, tinkamas svorio palaikymas ir reguliarūs veterinaro patikrinimai padeda išvengti daugelio problemų. Aktyvus gyvenimo būdas ir protingas darbo krūvis leidžia šiai veislei išlikti geros formos ir sulaukti brandaus amžiaus.