Flamandų buvjė atsirado Belgijos ir Prancūzijos pasienyje, Flandrijos regione. Vietos ūkininkai šiuos šunis naudojo galvijams varyti, saugoti ir vežimams traukti. Dėl universalumo jie buvo nepakeičiami ūkio pagalbininkai, galintys dirbti visą dieną.
Per Pirmąjį pasaulinį karą šios veislės atstovai atliko ryšininkų, sanitarų ir sargybinių funkcijas. Karai stipriai sumažino populiaciją, tačiau entuziastų dėka veislė buvo atkurta. Šiandien ji vertinama kaip darbinis, sportinis ir apsaugos šuo, išlaikęs stiprų instinktą saugoti teritoriją ir šeimą.
Šis šuo yra tvirto, beveik kvadratinio sudėjimo, su plačia krūtine ir stipriais raumenimis. Galva masyvi, bet proporcinga kūnui, su aiškiu snukio ir kaktos perėjimu. Ausys natūraliai nukarusios, o akys nedidelės, tamsios, suteikiančios rimtą žvilgsnį.
Kailis šiurkštus, šiukštus liesti, su tankiu pavilniu, saugančiu nuo darganų ir šalčio. Būdingos spalvos – pilkai rusva, pilkai juoda, juoda, taip pat įvairūs brindliniai atspalviai. Ant snukio formuojasi „barzda“ ir „ūsai“, kurie suteikia veidui griežtą, kiek rūstų įvaizdį. Uodega paprastai nekarpoma, laikoma žemai, bet judant pakeliama.
Šios veislės atstovai pasižymi subalansuotu, bet budriu temperamentu. Namuose jie gana ramūs, tačiau lauke ir darbe tampa energingi ir susitelkę. Natūralus nepasitikėjimas nepažįstamaisiais daro juos puikiais sargais, bet reikalauja ankstyvos socializacijos.
Su šeimos nariais flamandų buvjė dažniausiai švelnus ir lojalus. Su vaikais elgiasi kantriai, jei jie gerbia šuns ribas. Tai ne perdėtai meilus „kolegė“, o labiau rimtas partneris, mėgstantis aiškias taisykles ir struktūrą. Netinkamai auklėjamas gali tapti užsispyręs ar pernelyg dominuojantis.
Šis galvijų varovas reikalauja daug fizinio ir protinio krūvio. Vien pasivaikščiojimų kvartalu jam neužtenka. Idealu derinti ilgesnius pasivaikščiojimus su bėgimu, dviračiu, pėščiųjų žygiais ar darbinėmis treniruotėmis. Puikiai tinka apsaugos sportas, pėdsekystė, obedience ar darbiniai bandymų sportai.
Kailis turi būti reguliariai šukuojamas bent kelis kartus per savaitę, kad nesusidarytų sąvėlos. Šerimosi laikotarpiais šukavimo reikia dažniau. Kas kelis mėnesius praverčia profesionalus trimmingo kirpimas, kad išlaikytų tvarkingą formą ir gerą odos vėdinimą. Vonios nereikėtų dažninti, kad nebūtų pažeista natūrali kailio apsauga.
Flamandų buvjė yra labai intelektualus ir greitai mokosi, tačiau kartu savarankiškas. Jam reikia tvirto, bet teisingo vadovo, kuris taiko nuoseklią, pozityvią dresūrą. Perteklinis spaudimas ar grubumas gali sumažinti pasitikėjimą ir norą bendradarbiauti. Geriausi rezultatai pasiekiami, kai užduotys aiškios, įdomios ir įvairios.
Veislė linkusi į kelias paveldimas ligas. Dažniausiai minimi klubo ir alkūnės sąnarių displazija, taip pat akių problemos, tokios kaip katarakta ar progresuojanti tinklainės atrofija. Dėl gilaus krūtinės ląstos padidėja skrandžio išsiplėtimo ir pasisukimo rizika, todėl svarbu neduoti didelių pašaro porcijų prieš intensyvų krūvį. Reguliarūs veterinariniai patikrinimai, subalansuota mityba ir tinkamas svorio kontroliavimas padeda išlaikyti gerą sveikatos būklę.