Faraonų šuo laikomas viena seniausių šunų veislių pasaulyje. Jo tipas labai primena senovės Egipto piešiniuose vaizduotus šunis, nors šiuolaikinė veislė išvystyta Maltoje. Ilgą laiką šie šunys buvo medžiokliniai pagalbininkai, ypač vertinti dėl greičio ir gero regėjimo sutemus. Tik XX amžiaus antroje pusėje veislė plačiau išpopuliarėjo Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Šiandien tai gana reta, bet kinologų labai vertinama veislė.
Šios veislės atstovai yra vidutinio dydžio, liekno ir sauso sudėjimo, aiškiai kurtams būdingo silueto. Galva pailga, pleišto formos, ausys didelės, stačios, pastatytos aukštai, suteikiančios budrumo išraišką. Akys gintaro spalvos, žvilgsnis gyvas ir tyrinėjantis. Krūtinė gili, bet ne per plati, nugara tiesi, juosmuo tvirtas ir raumeningas. Uodega gana ilga, laikoma žemyn, bet susijaudinęs šuo ją pakelia ir šiek tiek užlenkia. Kailis labai trumpas, prigludęs, be pavilnės, todėl šuo atrodo lyg nulietas. Judesiai lengvi, elastingi ir labai grakštūs, išduodantys puikią fizinę kondiciją.
Faraonų šuo yra jautrus, protingas ir stipriai prisirišęs prie savo šeimos. Namie jis dažniausiai ramus, mėgsta artimą fizinį kontaktą ir seka savo žmogų iš kambario į kambarį. Su vaikais paprastai elgiasi švelniai, tačiau geriausiai jaučiasi šeimose, kuriose vaikai supranta šunų ribas.
Šie šunys iš prigimties šiek tiek atsargūs su nepažįstamais, bet be agresijos, dažnai renkasi stebėti iš atstumo. Stiprus grobio instinktas lemia, kad jie gali vytis bėgančius gyvūnus, todėl lauke būtinas geras paklusnumas arba saugi aptverta teritorija. Socializacija nuo mažų dienų padeda formuoti stabilų, subalansuotą charakterį.
Šią veislę dresuoti gali būti iššūkis pradedantiesiems. Šuo yra sumanus, bet savarankiškas, linkęs pats priimti sprendimus, ypač lauke, kai suveikia medžiokliniai instinktai. Geriausiai veikia pozityvus mokymosi metodas, trumpi, įdomūs užsiėmimai ir aiškios ribos kasdienybėje. Griežtas, bausmėmis paremtas požiūris gali sukelti užsispyrimą ir pasitikėjimo praradimą.
Faraonų šuo reikalauja daug judėjimo – ilgi pasivaikščiojimai, bėgimas, žaidimai su kamuoliu ir protinės užduotys. Jam tinka bėgimo šalia dviračio treniruotės, lures coursing ar kitos kurtams tinkamos veiklos.
Šis augintinis dažniausiai pasižymi gera bendra sveikata ir gana ilga gyvenimo trukme. Vis dėlto trumpas kailis ir menka pavilnė reiškia prastą toleranciją šalčiui ir drėgmei. Šaltu metu reikia šilto drabužio ir riboto buvimo lauke.
Veislėje pasitaiko kelio girnelės išnirimų, klubo sąnario displazijos, kai kurių akių ligų, todėl rekomenduojamos genetinės ir ortopedinės patikros veislynuose. Plona oda jautri įbrėžimams, tad miško pasivaikščiojimuose reikėtų saugoti nuo tankių krūmynų. Kailio priežiūra paprasta: pakanka reguliariai pervalyti guminėmis pirštinėmis arba šepetėliu, kartais išmaudyti švelniu šunų šampūnu. Dėl jautrios odos patartina vengti agresyvių priežiūros priemonių.
Šios veislės šuo geriausiai jaučiasi gyvenant kartu su šeima namuose, o ne voljere. Jam svarbus artimas ryšys, nuolatinis bendravimas ir nuspėjama dienotvarkė. Miesto bute jis gali gyventi, jei gauna pakankamai kasdienio aktyvumo ir turi saugų plotą laisvam bėgiojimui. Patyręs šeimininkas, turintis laiko dresūrai ir pasivaikščiojimams, sugebės atskleisti visą šios įspūdingos veislės potencialą.