Erdelio terjeras susiformavo XIX amžiaus Anglijoje, Jorkšyro regione, Aire slėnyje. Iš čia kilo ir veislės pavadinimas. Iš pradžių šie šunys buvo naudojami kaip universalūs medžiokliniai ir darbiniai pagalbininkai. Jie talkino medžiojant ūdras, smulkius plėšrūnus ir saugant ūkį.
Vėliau šios veislės atstovai buvo vertinami ir kaip policijos, sargybiniai bei karo šunys. Juos naudojo žvalgyboje, ryšių perdavimui ir kaip sanitarinius šunis. Istoriškai šie šunys garsėjo drąsa ir ištverme. Būtent darbinė paskirtis suformavo tvirtą, atsakingą ir pakankamai užsispyrusį charakterį.
Šiandien erdeliai dažniausiai auginami kaip šeimos ir sportiniai šunys. Vis dėlto, prigimtinis medžioklės ir sargo instinktas iki šiol išliko stiprus. Dėl to šis šuo reikalauja kryptingo auklėjimo nuo mažų dienų.
Šios veislės augintinis yra tvirtas, stačiakampio formato, su giliu krūtiniu ir tiesia viršutine linija. Galva ilga ir sausa, su ryškiu, bet neperdėtu perėjimu nuo kaktos prie snukio. Akys tamsios, žvilgsnis budrus ir gyvas. Ausys mažos, sulenktos, nukreiptos į priekį.
Kailis šiurkštus, vielinis, su tankiu pavilniu. Toks plaukas gerai saugo nuo lietaus ir vėjo. Standardinė spalva – gelsvai ruda su juodu ar tamsiai pilku balnu ant nugaros ir šonų. Snukis, kojos ir apatinė kūno dalis paprastai rudi.
Erdeliai mažai šeriasi, tačiau reikalauja reguliaraus trimmingo. Būtina kas kelis mėnesius šalinti negyvą plauką rankomis arba specialiais įrankiais. Be šios procedūros kailis praranda struktūrą, blykšta, gali atsirasti odos problemų.
Šis šuo yra protingas, savarankiškas ir kartais linkęs priimti sprendimus pats. Dėl to erdelio terjeras netinka žmonėms, ieškantiems visiškai paklusnaus ir nuolankaus augintinio. Šios veislės atstovai pasižymi stipria asmenybe ir reikalauja aiškių taisyklių.
Gerai socializuotas erdelis paprastai draugiškas vaikams ir artimiems žmonėms. Jis mėgsta bendravimą ir įtraukimą į kasdienę veiklą. Tačiau tai nėra tipinis „sofos šuo“. Jam būtinas aktyvus gyvenimo būdas, žaidimai, darbas nosimi ir protinės užduotys.
Sargo instinktas gana ryškus. Dauguma erdelių budriai reaguoja į nepažįstamus žmones ir garsus prie namų. Ankstyvas socializavimas padeda išvengti pernelyg įtemptos ar agresyvios reakcijos.
Šios veislės augintinis geriausiai jaučiasi šeimoje, kuri mėgsta ilgus pasivaikščiojimus ir aktyvų laisvalaikį. Jam reikia mažiausiai kelių rimtesnių išvedimų per dieną ir reguliarių laisvo judėjimo galimybių saugioje teritorijoje. Paprastas ramesnis pasivaikščiojimas kvartalu erdeliui dažnai neužtenka.
Dresūra turi būti nuosekli, teigiama ir įdomi. Šis šuo greitai perpranta komandas, tačiau monotoniškos užduotys jam greitai pabosta. Gerai veikia trumpi, dinamiški užsiėmimai, kartais sumaišyti su žaidimais. Ši veislė sėkmingai dalyvauja įvairiose šunų sporto šakose.
Kailio priežiūrai reikia skirti laiko bent kartą per savaitę. Reikia iššukuoti plauką, patikrinti ausis, akis ir letenas. Trimmingas paprastai atliekamas kas 3–4 mėnesius. Taip pat svarbu nepamiršti dantų ir nagų priežiūros.
Erdelio terjeras paprastai laikomas pakankamai tvirta ir ištverminga veisle. Vis dėlto jam būdingos kelios paveldimos problemos. Dažniausiai minimi klubo ir alkūnės sąnarių displazijos atvejai. Reputaciją turintys veisėjai tiria veislei naudojamus šunis ir taip mažina riziką.
Kai kuriems šios veislės atstovams pasitaiko alergijų, odos sudirgimų, skydliaukės veiklos sutrikimų. Taip pat svarbi ausų higiena, nes nulėpusios ausys gali būti jautresnės uždegimams. Subalansuota mityba ir tinkamas fizinis krūvis padeda išlaikyti gerą formą ir stabilų svorį.
Atsakingas veisėjo pasirinkimas, reguliarūs vizitai pas veterinarą ir savalaikės vakcinacijos gerokai prailgina šio šuns gyvenimo trukmę. Tinkamai prižiūrimas erdelio terjeras dažnai išlieka aktyvus ir žaismingas net vyresniame amžiuje.