Ši šveicariška veislė kilo Entlebucho slėnyje, Alpių regione, kur šunys nuo seno talkino ūkininkams. Jie varydavo galvijus iš kalnų ganyklų, saugodavo bandą ir ūkį. Dėl kompaktiško sudėjimo ir vikrumo šios veislės atstovai galėjo greitai judėti nelygiomis vietovėmis ir tiksliai valdyti galvijų judėjimą.
Entlebucho zenenhundas ilgą laiką buvo paprastas kaimo darbinis šuo, beveik nežinomas už savo regiono ribų. Tik XX amžiaus pradžioje kinologai pradėjo tikslingą veislės atranką. Vėliau šie šunys buvo pripažinti atskira veisle ir įtraukti į tarptautinius registrus. Šiandien jie išlaiko stiprų darbo instinktą, nors vis dažniau auginami kaip aktyvūs šeimos draugai.
Šis šuo yra vidutinio dydžio, tvirto, raumeningo kūno, stačiakampio formato. Nugara tiesi ir stipri, krūtinė gili, o galūnės gerai išvystytos, kas leidžia lengvai judėti kalnuota vietove. Galva proporcinga, snukis vidutinio ilgio, ausys nulėpusios ir prigludusios prie skruostų.
Kailis trumpas, tankus, su pavilniu, gerai saugantis nuo drėgmės ir šalčio. Spalva visada trispalvė: juodas pagrindas su aiškiai apibrėžtomis rudos ir baltos spalvos žymėmis. Būdingi balti ženklai ant krūtinės, snukio, letenų galų ir kartais ant uodegos galiuko. Žvilgsnis gyvas ir atidus, suteikiantis šuniui budrumo ir draugiškumo išraišką.
Šios veislės charakteris derina stiprų darbo instinktą ir ištikimybę savo žmonėms. Augintinis paprastai labai prisiriša prie šeimos ir mėgsta dalyvauti visuose kasdieniuose darbuose. Jis budrus, saugo teritoriją ir į nepažįstamuosius dažniausiai žiūri atsargiai, bet be nepagrįsto agresyvumo.
Su vaikais toks šuo dažniausiai elgiasi švelniai, tačiau dėl energingumo ir jėgos labiau tinka šeimoms su vyresniais vaikais. Kitiems šunims gali būti draugiškas, jei nuo mažens tinkamai socializuotas. Natūralus vairavimo ir ganymo instinktas kartais pasireiškia mėginimais „suvaryti“ bėgančius žmones ar gyvūnus, todėl reikia ankstyvo ugdymo.
Šiai veislei būtinas kasdienis, gana intensyvus fizinis ir protinis krūvis. Ilgi pasivaikščiojimai, bėgiojimas, interaktyvūs žaidimai ar šunų sportas padeda nukreipti energiją tinkama linkme. Entlebucho zenenhundas gerai jaučiasi aktyviuose namuose, kuriuose jam skiriama daug laiko ir užduočių.
Kailio priežiūra nesudėtinga: pakanka reguliariai iššukuoti, ypač šėrimosi laikotarpiu pavasarį ir rudenį. Nagus, ausis ir dantis reikia tikrinti nuolat, kaip ir daugumai šunų. Dresūra turėtų būti nuosekli, paremta aiškiomis taisyklėmis, teigiamu pastiprinimu ir trumpomis, bet dažnomis treniruotėmis. Šios veislės atstovai protingi, bet kartais būna užsispyrę, tad šeimininkui reikia kantrybės ir tvirtumo.
Apskritai tai gana tvirta ir ilgaamžė veislė, tačiau pasitaiko paveldimų sutrikimų. Kaip ir kitiems vidutinio dydžio darbiniams šunims, aktuali klubo ir alkūnės sąnarių displazija, todėl svarbi atsakinga veisėjų atranka ir jauno šuns neperkraunamas fizinis krūvis. Taip pat gali pasitaikyti akių ligų, tokių kaip katarakta ar progresuojanti tinklainės atrofija.
Genetiniai testai ir reguliarūs profilaktiniai patikrinimai padeda laiku nustatyti galimas problemas. Subalansuota mityba, tinkamas svorio palaikymas ir pakankamas judėjimas yra pagrindas gerai sveikatai. Entlebucho zenenhundas, gyvenantis aktyvų gyvenimą ir tinkamai prižiūrimas, dažnai išlieka darbingas ir judrus iki garbaus amžiaus.