Dendžio Dinmonto terjeras yra sena škotiška veislė, susiformavusi pasienio regionuose tarp Škotijos ir Anglijos. Šie šunys buvo naudojami audinių, ūdrų ir kitų urvinių žvėrelių medžioklei. Veislė išpopuliarėjo po Walterio Scotto romano, kuriame pasirodė personažas Dandie Dinmont ir jo terjerai. Nors šie šunys kilę iš darbinių linijų, laikui bėgant jie tapo vertinami ir kaip ištikimi šeimos draugai. Šiandien tai gana reta veislė, saugoma entuziastų ir specializuotų klubų visame pasaulyje.
Šios veislės atstovai turi pailgą, žemą kūną ir tvirtas, trumpas galūnes. Nugara šiek tiek išlenkta, o krūtinė gili ir plati, kas būdinga urviniams medžiokliniams šunims. Galva didelė, apvali, apaugusi minkštu, pūkuotu plauku, kuris sudaro savotišką „kepurėlę“. Akys didelės, tamsios ir labai išraiškingos, suteikiančios švelnią, kiek liūdnoką žvilgsnį. Uodega vidutinio ilgio, storesnė prie pagrindo, šiek tiek lenkta ir nešama žemiau nugaros linijos. Kailis sudarytas iš šiurkštaus viršutinio ir minkštesnio pavilnio, kuris gerai saugo nuo drėgmės ir šalčio.
Šie šunys dažniausiai būna pipirinės arba garstyčių spalvos, su būdingu atspalvių perėjimu nuo tamsesnio ant nugaros iki šviesesnio ant galvos ir kojų. Kailis nekrenta kuokštais ir šeriasi saikingai, tačiau reikalauja reguliaraus rankinio trimingo. Šepečiu reikėtų perbraukti kelis kartus per savaitę, kad nesusiformuotų sąvėlos. Profesionalus kirpimas ir formos palaikymas paprastai atliekamas kas kelis mėnesius. Ausis reikia reguliariai tikrinti ir valyti, nes kabanti ausų forma gali skatinti uždegimus. Nagus derėtų kirpti pagal poreikį, kad trumpesnės kojos išlaikytų taisyklingą atramą.
Šios veislės augintinis dažnai apibūdinamas kaip ramus, orus, bet kartu ir labai drąsus šuo. Namuose jis paprastai gana tylus, nemėgsta be reikalo loti, tačiau įtartinus garsus praneša ryžtingu balsu. Šeimininkui ir šeimai šis šuo būna tvirtai prisirišęs, mėgsta artimą fizinį kontaktą ir kartu leidžiamą laiką. Su vaikais dažniausiai sutaria gerai, jei jie elgiasi pagarbiai ir ramiai. Su kitais šunimis gali būti atsargus ar net kiek dominuojantis, todėl ankstyva socializacija yra svarbi.
Nors šis šuo yra protingas ir gana savarankiškas, dresūra turi būti nuosekli ir švelni. Pernelyg griežtas tonas gali sukelti užsispyrimą ir nenorą bendradarbiauti. Geriausiai veikia trumpi, įvairūs ir motyvuojantys užsiėmimai, naudojant skanėstus ir žaidimus. Šios veislės atstovai tinka gyventi bute, jei kasdien gauna pakankamai pasivaikščiojimų ir protinio krūvio. Per dieną rekomenduojami keli vidutinio intensyvumo pasivaikščiojimai ir trumpos žaidimų sesijos. Dėl medžioklinio instinkto svarbu saugiai prižiūrėti lauke ir kontroliuoti pabėgimo galimybes.
Dendžio Dinmonto terjeras dažniausiai yra gana tvirto sudėjimo, tačiau dėl ilgo kūno ir trumpų kojų gali turėti stuburo problemų. Svarbu palaikyti normalų kūno svorį ir vengti šokinėjimo nuo aukštų paviršių, ypač jauname amžiuje. Kai kuriems šios veislės šunims nustatomos akių ligos, tokios kaip katarakta ar glaukoma, todėl naudinga periodiškai tikrintis pas veterinarijos oftalmologą. Ausų uždegimai ir odos dirginimai taip pat nėra reti, jei kailis prižiūrimas netinkamai. Tinkama mityba, reguliarūs profilaktiniai patikrinimai ir subalansuotas fizinis krūvis padeda šiam šuniui išlikti sveikam ir aktyviam daugelį metų.