Dalmatinas laikomas sena ir paslaptinga veisle, kurios šaknys siekia Balkanų regioną ir istorinę Dalmatiją. Senoviniuose paveiksluose ir gravūrose matomi balti šunys su dėmėmis, bėgantys šalia raitelių ir vežimų. Vėliau šie šunys ypač išpopuliarėjo Anglijoje kaip karietų palydovai ir ugniagesių vežimų draugai.
Jie saugodavo arklius, perspėdavo apie pavojų ir kūrė prestižo įvaizdį. Šiandien tai daugiausia šeimos augintinis, tačiau jo darbinė kilmė vis dar aiškiai matoma temperamente ir judrumo poreikyje.
Šios veislės atstovai yra tvirti, harmoningai sudėti šunys su aiškiai matomais raumenimis. Kūnas vidutinio ilgio, nugara tiesi, krūtinė gili, bet ne per plati. Galva proporcinga, kaukolė lygi, snukis vidutinio ilgio, nosis juoda arba ruda, priklausomai nuo dėmių spalvos. Ausys vidutinio dydžio, prigludusios, dažnai taip pat dėmėtos. Akys apvalios, išraiškingos, jų spalva gali būti ruda, gintarinė ar tamsi, o žvilgsnis gyvas ir smalsus. Kailis trumpas, tankus, šiurkštokas liesti ir blizgus.
Pagrindinė spalva visada balta, o dėmės būna ryškiai juodos arba kepimo kavos atspalvio. Dėmių išsidėstymas kiekvienam šuniui unikalus, todėl du identiški individai praktiškai nepasitaiko.
Šis šuo yra energingas, žaismingas ir labai socialus. Dauguma dalmatinų stipriai prisiriša prie savo šeimos ir noriai dalyvauja visuose dienos ritualuose. Jie paprastai gerai sutaria su vaikais, jeigu nuo mažens pratinti prie pagarbos ir taisyklių. Natūralus budrumas gali pasireikšti kaip noras perspėti lojimu apie atvykusius svečius, tačiau tai nėra agresyvi veislė.
Dėl aukšto intelekto ir jautrumo jie gana greitai perima šeimos nuotaikas, todėl netinkamai auklėjami gali tapti nervingi ar pernelyg įsitempę. Šiems šunims būtina aiški rutina, ribos ir pastovus bendravimas.
Dalmatinas geriausiai jaučiasi fiziškai aktyvioje šeimoje, kuri mėgsta ilgas keliones pėsčiomis, bėgiojimą ar žygius. Jis nėra tipinis „sofos šuo“, nors po ilgos dienos mielai ilsėsis šalia šeimininko. Suaugusiam šuniui dažniausiai reikia bent valandos intensyvaus judėjimo per dieną ir papildomo protinio darbo. Tinka mankšta su paklusnumo užduotimis, pėdsekystė ar įvairūs sportai.
Kailio priežiūra paprasta: pakanka reguliariai šukuoti trumpu šeriu šepečiu ir patikrinti odą, ypač šėrimosi laikotarpiais. Vis dėlto trumpi plaukeliai labai smarkiai lenda į audinius ir baldus, todėl būtina susitaikyti su nuolatiniu šėrimusi. Taip pat svarbi nagų trumpinimo, ausų ir dantų priežiūra.
Ši veislė turi keletą specifinių sveikatos rizikų, todėl būtina atsakingai rinktis veislyną. Dalmatinai pasižymi genetiniu polinkiu kurtumui, kuris gali būti vienpusis arba abipusis. Rimti veisėjai atlieka klausos tyrimus specialia įranga ir veisimui atrenka tik girdinčius šunis. Kitas svarbus aspektas – šlapimo akmenų formavimasis dėl specifinės purino apykaitos. Todėl šiems augintiniams rekomenduojama subalansuota mityba, ribojant tam tikrus baltymų šaltinius ir užtikrinant pakankamą vandens kiekį.
Taip pat galima susidurti su alergijomis, odos sudirgimais ir sąnarių problemomis, ypač jei šuo turi antsvorio. Reguliarūs veterinariniai patikrinimai, kokybiškas pašaras ir tinkamas fizinis krūvis padeda išlaikyti gerą savijautą bei prailginti gyvenimo trukmę.