Cvergsnauceris susiformavo Vokietijoje, kur iš pradžių buvo veisiamas kaip nedidelis, bet veiklus kiemo sargas ir žiurkių gaudytojas. Manoma, kad jo protėviai yra standartiniai šnauceriai, o dydžiui sumažinti naudoti maži pinčeriai ir kitos smulkios veislės. Šios kilmės dėka išliko stiprus medžioklinis instinktas smulkiam grobiui ir ryškus budrumas.
Laikui bėgant šie šunys iš ūkinių pagalbininkų tapo šeimos draugais. Jų patikimumas, prieraišumas ir nedidelis dydis leido lengvai prisitaikyti prie miesto butų. Veislė išlaikė sargo prigimtį, todėl iki šiol saugo namus, garsiai įspėja apie kiekvieną netikėtą garsą ir yra labai ištikima savo šeimai.
Šios veislės atstovai yra maži, bet tvirti, su kvadratine kūno forma ir stipria nugara. Galva ilgesnė nei plati, su aiškiai išreikšta barzda ir antakiais, kurie suteikia būdingą, šiek tiek rimtą išraišką. Ausys dažniausiai natūralios, trikampės, nešamos priglaustos ar pusiau stačios, uodega paprastai natūrali.
Kailis kietas, šiurkštus, su tankiu pavilniu. Ši struktūra gerai saugo nuo lietaus ir vėjo, todėl augintinis gana atsparus orų permainoms. Standartinės spalvos yra juoda, juoda su sidabriniu įrudžiu, pipirinė druskinė ir vientisa balta. Akių žvilgsnis gyvas ir žingeidus, judesiai elastingi ir energingi.
Šis šuo yra budrus, smalsus ir labai prisirišęs prie savo žmonių. Dauguma šios veislės atstovų mėgsta būti šeimos veiklos centre ir sunkiai pakelia ilgesnį vienatvės laiką. Jie dažnai pasirenka vieną šeimos narį kaip pagrindinį autoritetą, bet paprastai gražiai sutaria su visais namų gyventojais.
Su vaikais cvergsnauceris dažniausiai draugiškas ir žaismingas, jei vaikai elgiasi pagarbiai. Ankstyva socializacija padeda išvengti perdėto įtarumo nepažįstamiems žmonėms ir kitiems šunims. Dėl savo sargo instinkto šie šunys greitai reaguoja į garsus ir dažnai loja, todėl būtina anksti mokyti valdyti lojimą.
Cvergsnaucerio kailį reikia reguliariai šukuoti, kad nesusidarytų sąvėlos, ypač barzdos ir kojų srityse. Siekiant išlaikyti būdingą šiurkščią struktūrą, suaugusius šunis patartina periodiškai triminguoti, o ne intensyviai kirpti mašinėle. Akių sritį ir barzdą reikia dažnai valyti, nes ten linksta kauptis maisto likučiai ir purvas.
Energijos lygis vidutinis ar kiek aukštesnis. Šiam šuniui tinka keli trumpesni pasivaikščiojimai per dieną ir vienas ilgesnis aktyvus išėjimas. Labai naudingi trumpi, bet dažni protiniai užsiėmimai: kvapų paieškos, figūrėlių mokymasis, triukai. Jei fizinis ir protinis krūvis per mažas, gali stiprėti lojimas ir destruktyvus elgesys namuose.
Ši veislė laikoma protinga ir greitai besimokančia, tačiau gali būti šiek tiek užsispyrusi. Dresūra turi būti nuosekli, paremta aiškiomis taisyklėmis ir teigiamu pastiprinimu. Šių šunų savininkams svarbu anksti užmegzti aiškų autoritetą, tuo pačiu išlaikant švelnų bendravimo toną. Griežtas, grubus elgesys gali skatinti užsisklendimą ar gynybinę reakciją.
Cvergsnauceriai paprastai yra ilgaamžiai ir gana sveiki, tačiau pasitaiko keli paveldimi sutrikimai. Reikėtų atkreipti dėmesį į akių ligas, šlapimo akmenligę, kelio girnelės išnirimą ir pankreatito riziką. Svarbu palaikyti normalų kūno svorį, vengti persivalgymo ir labai riebios mitybos. Reguliari profilaktinė veterinarinė priežiūra ir kokybiškas maistas padeda šiam augintiniui išlikti aktyviam ir sveikam daugelį metų.