Česapyko įlankos retriveris kilo JAV, ties Merilendo ir Virdžinijos krantais, kur medžiotojams reikėjo šuns darbui lede ir šaltame vandenyje. Manoma, kad veislės pagrindą sudarė nuo sudužusio laivo išgelbėti Naujosios Škotijos retriverio tipo šunys, vėliau kryžminti su vietiniais medžiokliniais ir galbūt airių vandens spanieliais. Taip atsirado šuo, galintis ištraukti dešimtis ančių per dieną ir visą laiką dirbti bangose. Nuo pat pradžių šios veislės atstovai buvo vertinami labiau dėl darbo savybių nei dėl išvaizdos. Ilgainiui susiformavo gana vienodas tipas, pripažintas kaip atskira veislė ir iki šiol laikomas nacionaliniu amerikietišku retriveriu.
Šis šuo yra tvirtai sudėtas, galingo skeletas ir raumenynas pritaikytas darbui vandenyje bei sunkiose vietovėse. Patinai paprastai būna aukštesni ir masyvesni, patelės šiek tiek lengvesnės, bet ne mažiau ištvermingos. Kūnas šiek tiek ilgesnis nei aukštis, krūtinė gili, gerai išvystyta, kad plaučiams pakaktų talpos intensyviam darbui. Uodega gana trumpa, stora prie pagrindo, veikia kaip vairas plaukiojant. Galva plati, su ryškiais, bet ne šiurkščiais bruožais ir žvaliu, atidžiu žvilgsniu. Akių spalva dažniausiai geltona ar gintarinė, kas suteikia savitą išraišką.
Vienas ryškiausių bruožų – dvigubas, tankus kailis su riebia, vandeniui atsparia danga. Viršutinis sluoksnis šiurkštokas, trumpas ar vidutinio ilgio, su būdingomis bangelėmis ant kaklo, nugaros ir liemens. Pavilnė labai tanki ir vilniška, sauganti nuo šalčio. Kailio spalvos artimos gamtos tonams: nuo šviesios „nendrės“ iki tamsiai rudo šokolado ar pelkių žolės atspalvių. Tokia spalva padeda maskuotis nendrynuose ir dumble. Balti ženklai leidžiami tik nedideli ir tam tikrose vietose.
Šios veislės šuo yra labai atsidavęs savo šeimai, bet iš prigimties santūresnis ir labiau saugantis nei kiti retriveriai. Jis paprastai nėra perdėtai meilus su nepažįstamais žmonėmis ir privatumą vertina gana aiškiai. Tai puikus sargus, kuris pastebi ir sureaguoja į kiekvieną neįprastą garsą ar judesį, bet gerai socializuotas šuo neturėtų būti agresyvus be priežasties. Su vaikais šis augintinis dažniausiai elgiasi kantriai, tačiau dėl jėgos ir energijos būtina mokyti pagarbaus elgesio iš abiejų pusių.
Temperamentas pasižymi dideliu savarankiškumu ir tvirta valia. Šios veislės atstovai priima sprendimus patys, ypač lauke ir medžioklėje. Todėl šeimininkui reikia nuoseklumo ir aiškių taisyklių nuo mažens. Jei žmogus neparodo lyderystės, šuo gali bandyti pats „tvarkyti“ situacijas, ypač saugumo klausimais. Tuo pačiu jis labai prisiriša prie savo žmonių, mėgsta būti šalia ir dalyvauti kasdienėje veikloje.
Šiai veislei būtinas didelis fizinis ir protinis krūvis. Vien ilgi pasivaikščiojimai dažnai nepakanka, reikalingas bėgiojimas, plaukimas, darbiniai užsiėmimai ar sportas. Idealu, jei šuo turi galimybę reguliariai dirbti retrieve, pavyzdžiui, su aportais vandenyje. Miesto aplinkoje tinka kaniterapijos, paieškos ar pėdsekystės veiklos, jei šuo socializuotas ir tinkamai mokytas.
Dresūra turėtų būti tvirta, bet teigiama, paremta atlygiu, o ne spaudimu. Česapyko įlankos retriveris geriausiai dirba, kai supranta užduoties tikslą ir jaučia pagarbą šeimininkui. Per daug pasikartojantys, nuobodūs pratimai jį greitai vargina, todėl naudinga keisti užduotis, įtraukti praktines situacijas. Ankstyva socializacija su žmonėmis, kitais šunimis, įvairiomis aplinkomis yra būtina, kad apsauginis instinktas neišvirstų į nepasitikėjimą ar pernelyg stiprią teritorinę reakciją.
Kailio priežiūra palyginti nesudėtinga. Pakanka reguliariai iššukuoti, kad pašalintumėte negyvus plaukus, ypač šėrimosi periodu. Per dažnas maudymas nerekomenduojamas, nes gali būti pažeista natūrali riebalinė danga, kuri saugo nuo vandens ir šalčio. Šuo linkęs šerėti vidutiniškai, todėl buto sąlygomis reikėtų tam ruoštis.
Šios veislės atstovai paprastai laikomi tvirtais ir atspariais, bet, kaip ir dauguma didesnių šunų, jie gali sirgti klubo ir alkūnės sąnarių displazija. Būtina rinktis veislynus, kurie atlieka oficialius sąnarių tyrimus. Taip pat pasitaiko paveldimų akių ligų, pavyzdžiui, progresuojančios tinklainės atrofijos, todėl akių patikra nuo veislinių šunų yra svarbi. Kai kuriems individams nustatomas polinkis į širdies problemas ar hipotirozę, tad reguliarios veterinarinės apžiūros padeda laiku užkirsti kelią komplikacijoms.
Dėl stipraus apetito ir ramaus elgesio namuose šis šuo gali lengvai nutukti, jei negauna pakankamai judėjimo ar maitinamas per riebiai. Subalansuotas, prie aktyvumo lygio pritaikytas maitinimas ir nuoseklus krūvis yra geriausia profilaktika nuo antsvorio ir sąnarių apkrovų. Tinkamai prižiūrimas česapyko įlankos retriveris dažnai išlieka darbingas ir energingas net vyresniame amžiuje.