Bulgarijos aviganis, vietinių dar vadinamas karakačanu, yra viena seniausių ir patvariausių aviganių veislių Europoje. Šios veislės šunys išsiskiria tvirtu charakteriu, puikia fizine būklė bei gilia ištikimybe šeimininkui. Ši veislė neatsiejama nuo šimtmečius trunkančios Balkanų pusiasalio piemenystės kultūros – karakačanai šimtmečiais saugojo avių ir ožkų bandas nuo plėšrūnų, piktadarių ir atšiaurių gamtos sąlygų.
Bulgarijos aviganio istorija glaudžiai susijusi su klajokliais piemenimis karakačanais, iš kurių ir kilęs veislės pavadinimas. Manoma, kad šie šunys gyvuoja nuo seniausių laikų, kai žmonės gyvulius saugojo natūraliose Balkanų kalnų ganyklose, todėl veislė išliko atspari atšiaurioms sąlygoms ir paveldėjo stiprią nuosavybės bei sargumo instinktą. Šiandien Bulgarijos aviganiai tebėra vertinami dėl savo gebėjimo saugoti ir ginti.
Šios veislės augintinius iškart išskiria didingas sudėjimas: jie stambūs, tvirti, stipriai išvystyto raumenyno, su masyvia galva ir stipria krūtine. Kailis dažniausiai yra dvigubas – išorinis sluoksnis ilgesnis ir šiurkštus, o pavilnė tanki ir šilta, sauganti net esant šalčiui ar didelei drėgmei. Kailio spalvas vyrauja balta su didelėmis juodomis, pilkomis ar rudos spalvos dėmėmis, kartais pasitaiko ir vienspalviai individai.
Šis augintinis garsėja nepriklausomumu ir drąsa. Karakačanas labai prisiriša prie artimiausios šeimos, tačiau su nepažįstamais gali būti atsargus ar net nepatiklus. Veislei būdingas stiprus teritorijos saugojimo instinktas – šios savybės suformavo šunį, kuris be didelių pastangų imsis ginti savo teritoriją, šeimininką ar jam patikėtus gyvulius.
Auginamas socializuotoje aplinkoje, šis šuo yra patikimas šeimos draugas, labai kantrus ir nuosaikus su vaikais, tačiau linkęs dominuoti ir reikalingas aiškios hierarchijos namuose.
Nors Bulgarijos aviganis yra gana savarankiškas, šios veislės atstovams reikalingas reguliarus užimtumas. Kadangi šis šuo stipriai reaguoja į rutiną ir aiškų vadovavimą, svarbu ankstyva socializacija ir nuosekli, tvirta, bet švelni dresūra – bausmių būdu dresuoti karakačano nereikėtų, nes šis šuo linkęs užsisklęsti. Kailio priežiūra vidutinio sudėtingumo: reguliarus šukavimas būtinas ypač šėrimosi laikotarpiu, tačiau dažna maudynė nėra reikalinga, nes natūrali šuns vilna atspari nešvarumams.
Karakačanai dažniausiai pasižymi gera sveikata, bet, kaip ir didelėms veislėms būdinga, gali būti linkę į sąnarių problemų (pvz., klubo sąnario displaziją). Šių šunų gyvenimo trukmė gana ilga, net iki 14 metų, jei prižiūrimi tinkamai ir reguliariai atliekamos profilaktinės veterinarinės apžiūros.
Svarbu stebėti augintinio svorį ir reguliariai užtikrinti pakankamą fizinį krūvį, nes nuobodžiaudami ir permaitinti šunys gali tukti. Bulgarijos aviganiai puikiai prisitaiko prie įvairaus klimato, o storas kailis jiems patikimai saugo net nuo didelio šalčio.