Buldogas kilęs iš Didžiosios Britanijos, kur anksčiau buvo naudojamas bulių ir kitų gyvulių tramdymui. Tuomet vertintas ne tik fizinis stiprumas, bet ir nepaprastas ryžtas bei ištvermė. Uždraudus žiaurias pramogas, veisimas pasuko kitokia kryptimi. Veisėjai ėmė rinktis ramesnius, žmones labiau mylinčius individus. Taip pamažu susiformavo šiandieninis, daug švelnesnio būdo augintinis.
Per laiką šios veislės atstovai tapo miesto gyventojų palydovais ir namų numylėtiniais. Šunys išsaugojo kovingą praeitį menančią išvaizdą, bet charakteris tapo švelnus ir prisitaikęs prie šeimos gyvenimo. Dabar tai vienas atpažįstamiausių ir dažniausiai simboliams naudojamų šunų pasaulyje.
Šis šuo turi masyvų, trumpą ir platų kūną su žemu svorio centru. Nugara trumpa, krūtinė labai plati, pečiai išsikišę, o galūnės tvirtos ir raumeningos. Tipiškas bruožas – didelė, sunki galva ir platus, trumpas snukis su aiškiomis raukšlėmis. Apatinis žandikaulis dažnai šiek tiek išsikiša, todėl susidaro savita išraiška.
Kailis trumpas, prigludęs, nedidelio tankio. Spalvos gali būti vientisos arba dėmėtos. Uodega trumpa, dažniausiai natūraliai lenkta žemyn ir prigludusi prie kūno. Akių žvilgsnis minkštas, kiek liūdnokas, tačiau kartu budrus ir stebintis aplinką. Nors kūnas atrodo gremėzdiškas, gerai kondiciją išlaikę šunys juda gana lengvai ir užtikrintai.
Šios veislės atstovai paprastai yra ramūs, pakančios prigimties ir labai prisirišę prie šeimos. Namuose jie dažnai elgiasi kaip tikri „sofos draugai“, mėgsta būti šalia žmonių ir sekti šeimininką iš kambario į kambarį. Tai socialus, žmogaus artumo ieškantis augintinis, kuris blogai jaučiasi paliktas ilgalaikei vienatvei.
Santykis su vaikais dažniausiai labai geras, ypač jei mažieji elgiasi pagarbiai. Šunys linkę kantriai pakęsti glostymus ir apkabinimus, tačiau su vaikais visada verta prižiūrėti sąveiką. Su kitais šunimis reakcija gali būti įvairi, todėl socializacija nuo mažens yra būtina. Nors kovinių instinktų šiais laikais beveik nelikę, užspaudus ar išprovokavus konfliktą, šis tvirtas šuo gali reaguoti ryžtingai.
Dresuoti šią veislę paprastai įmanoma be didelių sunkumų, tačiau reikia kantrybės. Šunys gali būti užsispyrę ir greitai pavargti nuo monotoniškų pratimų. Geriausiai veikia teigiamas pastiprinimas, trumpos ir įdomios treniruotės. Svarbu jau pirmomis savaitėmis mokyti gerų manierų, kad suaugęs augintinis būtų paklusnus ir tvarkingas.
Fizinis aktyvumas turi būti saikingas. Kasdien tinka keli trumpesni pasivaikščiojimai ir ramesni žaidimai. Intensyvių bėgimų ar šokinėjimo geriau vengti, ypač karštu oru. Kailio priežiūra nesudėtinga, pakanka reguliariai peršukuoti trumpu šepečiu. Ypač svarbu prižiūrėti veido ir uodegos raukšles, jas valyti ir sausinti, kad nesivystytų uždegimai.
Šios veislės šunys priklauso brachicefaliniams, todėl jų kvėpavimo sistema jautresnė. Dažnos bėdos – knarkimas, kvėpavimo apsunkimas, netolerancija karščiui ir didesniam fiziniam krūviui. Karštomis dienomis būtina riboti aktyvumą, visada užtikrinti pavėsį ir vandens prieinamumą. Kai kurie individai gali reikalauti chirurginės intervencijos kvėpavimo takams pagerinti.
Taip pat pasitaiko sąnarių, stuburo, odos problemų ir polinkis nutukti. Antsvoris smarkiai apsunkina kvėpavimą ir apkrauna sąnarius, todėl mitybai reikia skirti ypatingą dėmesį. Rekomenduojama reguliari veterinarinė patikra, akių ir odos būklės stebėjimas. Atsakingai parinkus veislyną ir tinkamai prižiūrint, šis tvirtas, bet jautresnis šuo gali gyventi palyginti visavertį ir komfortišką gyvenimą.