Briaras kilęs iš Prancūzijos Bri regione ir šimtmečius naudotas kaip aviganis bei ūkio sargas. Šios veislės atstovai ganė dideles bandų grupes, saugojo nuo vilkų ir plėšikų. Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus šis šuo atliko ryšininko, sanitaro ir sargybinio užduotis. Tokia patirtis suformavo stiprų savarankiškumą ir gebėjimą priimti sprendimus be žmogaus nurodymų. Šiuolaikiniame pasaulyje briaras dažniau tampa šeimos augintiniu, bet išlaiko darbo šuns mentalitetą.
Šis šuo yra didelio dydžio, tvirto kūno sudėjimo ir stačiakampio formato. Galva ilga, su aiškiu perėjimu tarp kaktos ir nosies nugarėlės. Akys paprastai tamsios, paslėptos po ilgesniu kailiu, bet išlieka gyvos ir atidžios. Ausys dažniausiai nukarusios, apžėlusios, pabrėžiančios veislės išraiškingumą.
Kailis šiurkštus, sausas, šiek tiek banguotas, su tankiu pavilniu, padedančiu apsisaugoti nuo lietaus ir šalčio. Ant snukio formuojasi barzda ir ūsai, suteikiantys savitą išvaizdą. Leistinos spalvos yra juoda, įvairūs pilkos atspalviai, gelsvai rusva (fawn) su ar be juodo atspalvio. Kūno proporcijos turi išlikti harmoningos, judesiai – laisvi ir spyruokliuojantys.
Šios veislės atstovai labai prisiriša prie šeimos ir mėgsta būti ten, kur vyksta veiksmas. Jie saugo namus ir reaguoja į neįprastus garsus ar nepažįstamus žmones. Dėl stipraus sargo instinkto briarui būtina ankstyva socializacija, kad šuo išmoktų atskirti realią grėsmę nuo kasdienio triukšmo.
Su vaikais šie augintiniai paprastai švelnūs ir kantrūs, jei pastarieji elgiasi pagarbiai. Kartu jie gali mėginti „ganyti“ bėgančius vaikus, stumdydami pečiu. Todėl su mažais vaikais reikia priežiūros. Su kitais šunimis santykiai dažniausiai geri, jei nuo mažens supažindinamas su įvairiais gyvūnais. Briaras nemėgsta ilgo buvimo vienas ir gali imti loti ar niokoti daiktus iš nuobodulio.
Kailio priežiūra yra vienas atsakingiausių šios veislės aspektų. Ilgas, šiurkštus kailis linkęs veltis, ypač už ausų, pažastyse ir kirkšnyse. Šeimininkui reikia šukuoti bent kelis kartus per savaitę, o keitimosi periodu – dar dažniau. Maudoma pagal poreikį, bet ne per dažnai, kad neišsausėtų oda ir kailis.
Dresūra turi prasidėti anksti, naudojant nuoseklų ir teigiamą skatinimą. Briaras protingas, bet gali būti užsispyręs ir linkęs savarankiškai spręsti situacijas. Jam svarbu aiškios taisyklės ir pastovumas. Gerai reaguoja į darbines užduotis, tokias kaip paklusnumo, pėdsekystės, ganymo ar šunų sporto pratimai. Kasdien reikalingi ilgi pasivaikščiojimai ir veiklos, skatinančios protą.
Kaip ir daugelis didelių veislių, briarai turi polinkį į klubo ir alkūnės sąnarių displaziją. Patikimi veisėjai atlieka sąnarių tyrimus ir veisia tik sveikus gyvūnus. Kai kuriems šios veislės šunims pasitaiko paveldimų akių ligų, todėl rekomenduojami periodiniai akių patikrinimai. Taip pat svarbu stebėti ausis, nes krentantys, apžėlę ausų kaušeliai gali kaupti drėgmę ir nešvarumus.
Šios veislės atstovai linkę į išsipūtusių pilvų riziką, ypač po aktyvios veiklos ir gausaus maitinimo. Todėl geriausia šerti kelis kartus per dieną ir vengti intensyvaus krūvio iškart po ėdimo. Subalansuota mityba, svorio kontrolė ir reguliarūs veterinariniai patikrinimai padeda išlaikyti briarą aktyvų ir sveiką daugelį metų.