Brazilų terjeras – lengvo sudėjimo, vikrus ir socialus šuo, kurį lengva atpažinti iš trispalvės galvos kaukės ir balto kūno su kontrastingais lopais. Šios veislės atstovai kilę iš Pietų Amerikos, tačiau jų prigimtis artima europietiškų terjerų darbiniam temperamentui: jie sumanūs, smalsūs, greitai reaguoja ir mėgsta užduotis, galinčias panaudoti jų protą bei energiją. Tinkamai socializuotas ir pakankamai užimtas augintinis tampa patikimu šeimos nariu, puikiu žaidimų draugu ir gana nepriekaištingu miesto kompanionu, jei tik užtikrinamas aktyvus gyvenimo būdas.
Veislės ištakos siejasi su laikotarpiu, kai į Braziliją atvykę ar sugrįžę europiečiai atsiveždavo smulkius darbinius terjerus. Kryžminant gyvybingus, graužikų medžioklei tinkamus šunis su vietiniais šunimis, formavosi naujo tipo, pietietiškoms sąlygoms itin gerai prisitaikęs keturkojis. Tikslus veislės standartas vėliau buvo suformuotas remiantis funkciniu, judriam klimatui ir urbanizuotoms erdvėms pritaikytu šuns tipu – atletišku, sausu kūnu ir trumpu, lengvai prižiūrimu kailiu. Ilgainiui šiai veislei suteiktas tarptautinis pripažinimas, o šiandien ji atpažįstama kaip modernus, miesto ritmui tinkantis, bet tradicinį terjero budrumą išlaikęs šuo.
Istoriškai šie šunys dirbo ūkio sodybose ir miesto sandėliuose – naikino graužikus, saugojo teritoriją nuo smulkių įsibrovėlių, signalizavo lojimu. Toks daugiafunkcis vaidmuo išugdė ypatingą reiklumo pusiausvyrą: greitą reakciją be bereikalingo aštrumo ir didelį atkaklumą, kurį šiandien patogu nukreipti į sportą ar žaidimus.
Šios veislės šunų sudėjimas arti kvadrato: aukštis ties ketera beveik lygus korpuso ilgiui, raumenynas sausas, kojos tvirtos ir tiesios, o eisena – spyruokliuojanti, lengva. Galva pleištiška su aiškiu, bet neperdėtu perėjimu tarp kaktos ir snukio, akys išraiškingos, migdolinės formos, dera su kailio žymėjimu. Ausys plonos, V formos, pusiau nulėpusios į priekį, suteikiančios budrumo įspūdį. Uodega gali būti natūrali, vidutinio ilgio, laikoma žemiau nugaros linijos, ramybės būsenoje nesipuikuoja virš nugaros.
Kailis trumpas, prigludęs, lygus, beveik be pavilnės arba su labai menka pavilne priklausomai nuo klimato. Spalvinis tipas – kontrastingas: baltas pagrindas su juodais, mėlynais arba rudos (kavos) spalvos lopais, o galva – trispalvė, su aiškiomis įrudžio (tan) žymėmis virš akių, ant skruostų ir snukio. Toks spalvų išdėstymas ne tik estetiškas, bet ir istoriškai funkcionalus: baltas korpusas geriau matomas dirbant tarp krūmokšnių ar sandėliuose.
Brazilų terjeras pasižymi smalsumu ir ryškiu darbinio terjero užsispyrimu, tačiau kartu jis yra socialus ir orientuotas į žmogų. Tai puikus budėtojas: greitai pastebi pasikeitimus aplinkoje ir loja įtartinais atvejais, bet gerai socializuotas šuo mokosi atskirti kasdienius miesto garsus nuo realių dirgiklių. Šeimoje šie šunys meiliai prisiriša, mėgsta fizinį kontaktą, yra žaismingi, dažnai pasirenkantys vieną „savo žmogų“, kurį seka iš kambario į kambarį. Su vaikais paprastai draugiški, jei vaikai supranta, kaip pagarbiai elgtis su augintiniu. Su kitais šunimis sutaria neblogai, tačiau ryškesnis grobio instinktas gali vilioti vytis mažus gyvūnus, todėl ankstyvas darbo su atšaukimu mokymas – būtinas.
Protingas ir greitai perprantantis taisykles, šis šuo geriausiai reaguoja į teigiamą pastiprinimą: maistą, žaislą, pagyrimą. Pernelyg griežtos ar chaotiškos dresūros metodai gali sukelti užsispyrimą ar pasyvų atsaką, todėl aiški struktūra, trumpi, žaismingi užsiėmimai ir nuoseklumas – sėkmės raktas.
Augintiniui būtina reguliari fizinė ir protinė veikla. Kasdien rekomenduojama skirti apie 60–90 minučių aktyvaus judėjimo: spartus pasivaikščiojimas, bėgimas šalia dviračio saugiose vietose, trumpos, bet intensyvios žaidimų sesijos su kamuoliuku. Puikiai tinka šunų sportai: agility, rally obedience, nosework ar manevringumo žaidimai kieme. Nuobodžiaujantis šuo greitai susiras „darbo“: kasymasis, daiktų nešiojimas ar kramtymas – todėl suteikite leistinų užduočių ir kramtalų.
Kailio priežiūra minimali: pakanka savaitinio šukavimo guminėmis pirštinėmis ar šerių šepetėliu, periodiško maudymo pagal poreikį ir pagrindinių higienos procedūrų – nagų karpymo, dantų valymo 2–3 kartus per savaitę, ausų apžiūros. Šerimasis sezoninis, dažniausiai vidutinio intensyvumo, todėl reguliariai šukuojant plaukų bus mažiau.
Nors veislė laikoma gana tvirta, tam tikros būklės pasitaiko dažniau. Mažesnių veislių atstovams tipiškas girnelės liuksacija (kelio girnelės nestabilumas); profilaktikai svarbu tinkama kūno masė ir stiprinantys pratimai. Retkarčiais nustatoma Legg–Calvé–Perthes liga (šlaunikaulio galvutės problemos augimo laikotarpiu), todėl kilmės linijose pravartu domėtis atliktais tyrimais. Nors stambiųjų veislių problema, klubų displazija taip pat tiriama – ypač veislynuose, siekiančiuose aukštų standartų. Iš akių ligų paminėtinos paveldimos tinklainės būklės; rekomenduojami profilaktiniai akių tyrimai.
Trumpas kailis reiškia ribotą apsaugą nuo šalčio: žiemą reikalingas šiltas drabužis ir trumpesni pasivaikščiojimai esant speigui. Šilto klimato sąlygas terjeras toleruoja geriau, tačiau karščio bangomis būtina užtikrinti šešėlį, vandens prieigą ir treniruotes perkelti į vėsesnį paros metą. Odos jautrumas gali pasireikšti alergijomis; kokybiškas pašaras bei reguliarus parazitų kontrolės planas padeda išvengti problemų.
Jei ieškote kompaktiško, bet sportiško bičiulio, kuris džiaugiasi kasdieniu judesiu ir noriai mokosi, Brazilų terjeras gali būti puikus pasirinkimas. Butui pritaikytas, jei gaus reikiamą aktyvumo dozę ir protines užduotis. Jis ypač džiugina šeimas, mėgstančias išvykas, žygius ir žaidimus lauke, bei žmones, pasirengusius skirti dresūrai kelias trumpas sesijas kasdien. Tinkamai nukreipus energiją, šis augintinis atsiskleidžia kaip lojalus, ryžtingas, bet švelnus šeimos narys.