Boseronas yra sena prancūzų aviganių veislė, susiformavusi kaip pagalbininkas dideliuose galvijų ir avių ūkiuose. Šie šunys saugojo bandas nuo vilkų, lydėjo piemenis ilgose kelionėse ir dirbo bet kokiomis oro sąlygomis. Veislė standartizuota XIX amžiuje, tačiau iki šiol išlaikė stiprų darbo instinktą ir ištvermę. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu šie aviganiai naudoti kaip ryšininkai, sargybiniai ir patrulių šunys.
Šiandien boseronai sutinkami ne tik ūkiuose, bet ir kaip policijos, kariuomenės ar gelbėjimo tarnybų pagalbininkai. Jie taip pat dalyvauja įvairiose sporto šunų varžybose, kur reikalingas tikslus paklusnumas ir ištvermė. Namuose tai atsidavęs, bet reiklus augintinis, tinkantis tik atsakingiems ir aktyviems šeimininkams.
Šios veislės atstovai yra dideli, tvirti ir gerai raumeningi šunys, turintys sausą, atletišką sudėjimą. Kūnas šiek tiek ilgesnis nei aukštas, krūtinė gili, nugara tiesi ir tvirta. Galva ilga, bet ne grubiai sunki, snukis ir kaukolė panašaus ilgio, ausys natūraliai nusileidusios šalia skruostų. Akys tamsios, žvilgsnis budrus ir susikaupęs, dažnai apibūdinamas kaip „žvalgus“ ir protingas.
Kailis dvigubas, su tankiu, vilniniu pavilniu ir trumpesniu, šiurkštesniu virškailiu. Jis gerai saugo nuo lietaus ir šalčio, todėl šis šuo nejautrus prastam orui. Dažniausiai matomas juodas įrudis, dar vadinamas „juodas su rudu akinimu“, kai rudi žymėjimai ryškūs ant antakių, krūtinės, kojų ir po uodega. Taip pat pasitaiko juodas su rudu merlis, vadinamas arležino spalva. Uodega ilga, nekarpyta, gale lengvai lenkta į kablio formą.
Šis aviganis garsėja stipriu teritorijos jausmu ir budrumu, todėl yra puikus sargas. Su šeima jis paprastai labai prisirišęs, ramus ir santūriai meilus. Su vaikais elgiasi atsargiai ir globėjiškai, jei jie moka gerbti šunį ir nežaidžia per daug šiurkščiai. Nepažįstamuosius priima rezervuotai, kartais net įtariai, todėl svarbi ankstyva socializacija.
Šie šunys yra protingi, savarankiško mąstymo ir gana valingi. Jie linkę greitai perprasti silpną šeimininko kontrolę ir imti patys priimti sprendimus. Todėl reikalinga tvirta, bet teisinga vadovo laikysena ir aiškios taisyklės nuo mažens. Tinkamai auklėjamas boseronas tampa stabilios psichikos ir patikimu šeimos nariu.
Šiai veislei būtinas intensyvus kasdienis judėjimas ir protinės užduotys. Ilgi pasivaikščiojimai, bėgimas šalia dviračio, kaniterapijos ar sporto treniruotės padeda iškrauti energiją. Nuobodžiaujantys šunys gali imti griauti daiktus, loti ar rodyti nepageidaujamą elgesį. Todėl boseronas netinka pasyviam gyvenimui bute be pakankamos veiklos.
Dresūra turėtų remtis pozityviu skatinimu, trumpomis, bet dažnomis treniruotėmis. Šie šunys puikiai mokosi, jei jaučia aiškų tikslą ir ryšį su žmogumi. Jie gali dalyvauti paklusnumo, pėdsekystės, apsaugos ar mantrailingo treniruotėse. Kailio priežiūra nesudėtinga: pakanka reguliariai šukuoti, dažniau šerimosi laikotarpiais pavasarį ir rudenį. Maudoma tik esant poreikiui.
Boseronas laikomas santykinai tvirta ir ilgai gyvenančia didele veisle. Vis dėlto dažniausiai minimos klubo ir alkūnės sąnarių displazijos, todėl svarbu rinktis veislyną, atliekantį rentgenologinius tyrimus. Taip pat pasitaiko skrandžio išsipūtimo ir apsisukimo atvejų, todėl nereikėtų šerti prieš pat intensyvų fizinį krūvį ar iškart po jo.
Kai kurie šios veislės šunys gali turėti akių ligų ar pavienių alergijų, todėl verta stebėti odos ir kailio būklę. Reguliarūs profilaktiniai vizitai pas veterinarą, tinkamas svorio palaikymas ir subalansuota mityba padeda išvengti daugumos problemų. Atsakingas selekcinis darbas ir aktyvus, bet ne pervargintas gyvenimo būdas leidžia šiam aviganiui išlikti sveikam ir darbingam iki garbaus amžiaus.