Bordo dogas yra viena seniausių Prancūzijos molosų veislių. Manoma, kad šie šunys kilo iš senovės mastifų, lydėjusių karius ir medžiotojus. Viduramžiais jie buvo naudojami kaip pilis ir ūkius saugantys šunys, taip pat didžiųjų žvėrių medžioklei. Vėliau šios veislės atstovai atliko skerdyklų, mėsininkų ir vežimų sargų funkcijas. Moderniais laikais šuo išlaikė sargo instinktą, bet vis dažniau laikomas kaip šeimos globėjas ir draugas. Selekcijoje vis daugiau dėmesio skiriama stabiliam charakteriui ir sveikatai.
Šios veislės augintinis yra labai stambus, plati krūtine ir galingu sudėjimu. Galva didelė, trumpa, su ryškiais raukšlėmis ir trumpa, plati nosies dalimi. Akys ovalios, išraiškingos, žvilgsnis ramus ir kiek susimąstęs. Ausys vidutinio dydžio, pakibusios, priekyje prigludusios prie skruostų. Korpusas trumpas, raumeningas, nugara plati, uodega stora prie pagrindo, siekia kulkšnis.
Kailis trumpas, prigludęs, be pavilnės arba su labai menka pavilne. Dominuoja įvairūs rudi atspalviai – nuo šviesiai gelsvai rudo iki gilaus kaštoninio. Būdingi juodi, rudi ar beveik be kaukės variantai. Patinai pastebimai masyvesni už pateles, todėl šeimininkas turi būti fiziškai pajėgus šunį suvaldyti.
Šios veislės šuo yra ramus, subalansuotas ir labai prisirišęs prie šeimos. Namie jis dažnai būna vangus ir mėgsta ilsėtis, tačiau esant reikalui greitai sureaguoja. Su savais žmonėmis tampa švelnus ir meilus, dažnai siekia artimo fizinio kontakto. Su vaikais paprastai elgiasi atidžiai ir pakantščiai, bet dėl dydžio reikalinga priežiūra ir taisyklių laikymasis.
Bordo dogas nepasitiki nepažįstamais ir geba aiškiai atskirti normalias situacijas nuo grėsmės. Lozia saikingai, dažniau naudoja kūno kalbą ir buvimą šalia. Šios veislės atstovai nėra labai socialūs su kitais patinais, todėl ankstyva socializacija ir atsakingas bendravimas su kitais šunimis yra būtini.
Kailio priežiūra paprasta: pakanka reguliariai iššukuoti trumpu šepečiu ir nuvalyti drėgna pirštine. Daugiau dėmesio reikia skirti odos raukšlėms, ypač ant snukio ir kaklo. Jas būtina dažnai sausai nuvalyti, kad nekauptų drėgmės ir neatsirastų uždegimų. Šis šuo gausiai seilėjasi, todėl šeimai reikia susitaikyti su šiokiu tokiu netvarkingumu namuose.
Dresūra turi būti nuosekli, pagrįsta aiškiomis taisyklėmis ir pagarba. Bordo dogas yra inteligentiškas, bet gali būti kiek užsispyręs ir lėtesnis mokantis naujus komandas. Geriausiai reaguoja į ramią, tvirtą, bet švelnią lyderystę ir skanėstais paremtą motyvaciją. Griežtas fizinis spaudimas šiai veislei netinka ir gali išprovokuoti nepasitikėjimą.
Kasdieniam aktyvumui užtenka kelių ramesnių pasivaikščiojimų ir trumpo žaidimo ar mankštos. Jauną ir dar augantį šunį svarbu saugoti nuo per didelių apkrovų, ypač šuolių ir bėgimo laiptais. Suaugęs augintinis vertina lėtus pasivaikščiojimus ir laiką šalia šeimininko labiau nei intensyvų sportą.
Šios veislės gyvenimo trukmė nėra ilga, dažniausiai siekia 8–10 metų. Kaip ir dauguma didelių molosų, jie turi polinkį į klubo ir alkūnės sąnarių displaziją, todėl rekomenduojami sveikatos tyrimai veisime. Taip pat pasitaiko širdies ligų, ypač kardiomiopatijų ir vožtuvų problemų. Dėl didelio svorio būtina kontroliuoti kūno kondiciją ir maitinti visavertišku, subalansuotu pašaru.
Trumpas snukis gali lemti kvėpavimo sunkumus karštu oru, todėl vasarą šuo turi būti saugomas nuo perkaitimo ir intensyvaus krūvio. Reguliari veterinarinė priežiūra, profilaktiniai tyrimai, tinkama mityba ir saikingas judėjimas padeda išlaikyti geresnę šio didingo sargo gyvenimo kokybę.