Borderkolis susiformavo Didžiosios Britanijos ir Škotijos pasienyje, kur šimtmečiais buvo auginamas avių bandų valdymui. Vietiniai piemenys atrinkinėjo tik tuos šunis, kurie demonstravo neprilygstamą darbingumą, greitą reakciją ir gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus. Dėl šio kryptingo veisimo atsirado labai specializuotas aviganis, galintis valdyti dideles bandas atšiauriomis sąlygomis. Šiandien veislė vis dar plačiai naudojama kaip darbinis šuo ūkiuose, bet kartu tapo ir populiariu sportiniu bei šeimos augintiniu.
Šios veislės atstovai yra vidutinio dydžio, harmoningos ir atletiškos kūno sandaros. Krūtinė gili, nugara tvirta, liemuo sausas, todėl šuo išlieka itin judrus. Galva proporcinga, snukis vidutinio ilgio, ausys dažniausiai pusiau stačios, suteikia budrios išraiškos.
Akys paprastai rudos, tačiau tam tikrų spalvų atstovai gali turėti melsvas ar skirtingų spalvų akis. Kailis būna dviejų tipų: lygus trumpas arba vidutinio ilgio, šiek tiek banguotas. Pavilnė tanki ir saugo nuo lietaus bei vėjo. Judesiai laisvi, slystantys, šuo juda žemai prie žemės, pasiruošęs greitam šuoliui ar krypties keitimui.
Šis šuo garsėja ypatingu intelektu ir darbo motyvacija. Jam būdingas stiprus noras įvykdyti užduotį ir įtikti šeimininkui. Be kryptingos veiklos tokie augintiniai gali patys susikurti „darbo“, todėl išvystosi nepageidaujamas elgesys, pavyzdžiui, bandymas ganyti vaikus ar kitus gyvūnus.
Su šeima šie šunys dažniausiai yra švelnūs, ištikimi ir jautrūs nuotaikoms. Jie linkę glaudžiai prisirišti prie vieno žmogaus, bet gerai sutaria ir su kitais šeimos nariais. Dėl didelio jautrumo garsams ir emocijoms šiai veislei netinka chaotiška ar labai triukšminga aplinka.
Borderkolis reikalauja daug kasdienių fizinių ir protinių užduočių. Paprasto pasivaikščiojimo dažnai nepakanka. Idealu derinti bėgiojimą, dviračių sportą, ilgus žygius ir intelektinius žaidimus. Ši veislė puikiai pasirodo agilty, obedience, flyball ir kitose sporto šakose.
Dresūra turėtų būti nuosekli, švelni ir paremta pozityviu pastiprinimu. Dėl aukšto intelekto šuo greitai perpranta komandas, bet taip pat greitai nuobodžiauja monotoniškomis užduotimis. Kailio priežiūra nėra sudėtinga, tačiau būtina reguliariai šukuoti, ypač šėrimosi laikotarpiais. Reikia tikrinti ausis, karpyti nagus ir prižiūrėti dantis, kad išliktų gera bendra sveikata.
Nors šie šunys dažnai pasižymi gera ištverme, veislė turi tam tikrų paveldimų rizikų. Gana dažnai minimos klubo sąnario displazija ir alkūnių problemos, todėl atsakingi veisėjai atlieka sąnarių tyrimus. Taip pat pasitaiko akių ligų, tokių kaip progresuojanti tinklainės atrofija ar kolio okulinė anomalija. Kai kurie šios veislės atstovai gali būti jautrūs tam tikriems medikamentams dėl MDR1 geno mutacijos.
Svarbu palaikyti optimalų kūno svorį ir užtikrinti subalansuotą mitybą, nes per didelis svoris apkrauna sąnarius ir mažina darbingumą. Reguliari veterinarinė patikra ir atsakinga veisline atranka padeda išsaugoti ilgaamžiškumą ir gerą gyvenimo kokybę.