Bladhaundas yra viena seniausių seklio tipo veislių Europoje. Manoma, kad jo protėviai buvo veisiami viduramžių vienuolynuose Belgijoje ir Prancūzijoje. Vėliau šie šunys paplito Didžiojoje Britanijoje, kur buvo kryptingai atrenkami pagal uoslės stiprumą. Tradiciškai jie naudoti dingusių žmonių paieškai, pėdsakų sekimui ir nusikaltėlių paieškoms. Ši veislė paliko ryškų pėdsaką teisėsaugos istorijoje ir iki šiol kai kur naudojama paieškos bei gelbėjimo darbuose.
Šis šuo yra labai didelis, tvirtas ir masyvus, bet kartu lankstus bei ištvermingas. Suaugę patinai dažnai sveria daugiau nei 50 kilogramų, o krūtinės ląsta yra plati ir gili. Galva ilga, su ryškiai išreikštomis raukšlėmis ir laisva oda, kuri ypatingai krenta aplink snukį ir kaklą.
Ausys labai ilgos, plonos ir žemai nusileidusios, judant švelniai linguoja. Akys dažniausiai tamsiai rudos ar lazdyno spalvos, žvilgsnis švelnus ir kiek melancholiškas. Kailis trumpas, tankus ir prigludęs, gerai saugo nuo lietaus ir purvo. Būdingi spalvų deriniai – juodas su įrudžiu, rudas su įrudžiu, kartais vientisa rausvai ruda.
Šios veislės atstovai pasižymi ramia ir švelnia prigimtimi namuose. Jie labai prisiriša prie šeimos, mėgsta fizinį kontaktą ir būti šalia žmonių. Su vaikais dažniausiai elgiasi kantriai ir tolerantiškai, tačiau dėl įspūdingo dydžio būtina priežiūra, kad netyčia jų nepargriautų.
Bladhaundas paprastai nėra agresyvus kitiems šunims ar žmonėms, bet gali būti kiek uždaras su nepažįstamais. Lauke prabunda stiprus sekimo instinktas, todėl išėjęs į gamtą toks augintinis gali visiškai susitelkti į kvapus ir neklausyti komendų.
Bladhaundui būtinas pakankamas fizinis ir protinis krūvis. Ilgi pasivaikščiojimai, sekimo žaidimai ir nosies darbas padeda išvengti nuobodulio ir destruktyvaus elgesio. Dresūra turi būti kantri, nuosekli ir švelni, nes šis šuo gali būti užsispyręs ir lėčiau reaguoti į komandas. Jis jautriai reaguoja į griežtą toną, todėl geriausiai veikia pozityvūs metodai ir skanėstų motyvacija. Kailyje šerimasis vidutinio intensyvumo, pakanka reguliariai peršukuoti ir išmasažuoti šepetėliu.
Daug dėmesio reikia skirti ausų higienai, nes ilgos, prastai vėdinamos ausys linkusios uždegimams. Taip pat svarbu prižiūrėti odos raukšles, kad nesikauptų drėgmė ir neatsirastų dirginimų.
Bladhaundas yra masyvus, todėl dažniau susiduria su sąnarių ligomis, tokiomis kaip klubo ir alkūnės displazija. Būdingas padidėjusi rizika skrandžio užsisukimui, todėl nerekomenduojama leisti šuniui aktyviai judėti iškart po gausaus šėrimo. Ausų ir akių problemos taip pat nėra retos, ypač kai ašaros ir drėgmė kaupiasi odos raukšlėse. Šios veislės atstovai linkę priaugti svorio, jei trūksta judėjimo arba duodama per daug skanėstų.
Atsakingas veislyno pasirinkimas, reguliarus veterinarinis profilaktinis patikrinimas ir tinkama mityba leidžia išlaikyti gerą šuns savijautą. Tinkamai prižiūrimas bladhaundas gali išlikti aktyvus ir džiaugsmingas iki vėlyvos brandos.