Biglis kilęs iš Didžiosios Britanijos, kur šimtmečius buvo naudojamas medžioklei su skalikų būriais. Ankstyvieji šios veislės šunys buvo skirti kiškių ir triušių medžioklei, todėl reikėjo ištvermės, gero kontakto su žmogumi ir puikios uoslės. Laikui bėgant veislė paplito po Europą ir Šiaurės Ameriką, kur tapo ne tik medžioklės pagalbininku, bet ir šeimos augintiniu. Šiandien bigliai dažnai pasitelkiami tarnybiniame darbe, pavyzdžiui, oro uostuose kontrabandos paieškai. Tai parodo, kokia išskirtinė yra jų uoslė ir darbo motyvacija.
Šios veislės atstovai yra kompaktiško, tvirto sudėjimo šunys, gerai išvystytais raumenimis. Nugara tiesi, krūtinė gana gili, tačiau ne per plati, kojos tvirtos ir proporcingos kūnui. Galva vidutinio ilgio, su aiškiai išreikšta kaukole ir švelnia, ne per aštria nosies linija. Ausys ilgos, plonos, prigludusios prie skruostų, užapvalinta apačia. Akys didelės, migdolo formos, šiltos išraiškos, dažniausiai rudos ar lazdyno spalvos. Kailis trumpas, tankus ir gana šiurkštus, gerai saugantis nuo lietaus bei vėjo. Judesiai lengvi, laisvi ir energingi, žingsnis platus, uodega laikoma aukštai, bet ne užriesta ant nugaros.
Šis šuo dažniausiai labai draugiškas ir atviras žmogui, todėl netinka kaip griežtas sargas. Šeimoje jis mėgsta dėmesį, žaidimus ir bendravimą, gerai sutaria su vaikais, jei jie išmokomi elgtis pagarbiai. Dėl skaliko prigimties augintinis yra savarankiškas ir kartais užsispyręs, ypač pajutęs stiprų kvapą.
Šios veislės atstovai dažnai puikiai bendrauja su kitais šunimis, nes istoriškai buvo laikomi būriais. Kartu tai gali reikšti medžioklinio instinkto pasireiškimą smulkiems gyvūnams, todėl reikia priežiūros santykiuose su katėmis ar graužikais. Be pakankamo užimtumo šie šunys gali tapti triukšmingi, lojantys ar linkę į destruktyvų kramtymą.
Trumpas kailis nereikalauja sudėtingos priežiūros, pakanka reguliaraus šukavimo šerimosi laikotarpiu. Vis dėlto šis augintinis linkęs kaupti ausų sierą ir drėgmę, todėl būtina tikrinti ir valyti ausis, kad būtų išvengta uždegimų. Dėl stipraus uoslės instinkto biglis pasivaikščiojimo metu privalo būti vedamas su pavadėliu arba saugiai aptvertoje teritorijoje.
Dresūra turi būti nuosekli, paremta pozityviais metodais, nes ši veislė jautriai reaguoja į grubumą. Šunys geriausiai mokosi, kai treniruotės trumpos, žaismingos ir motyvuojamos skanėstais. Labai svarbu ankstyva socializacija, kad augintinis drąsiai jaustųsi įvairiose situacijose ir gerai valdytų emocijas. Kasdien šiam šuniui reikia nemažai fizinio krūvio ir uoslės žaidimų, kitaip jis gali nuobodžiauti.
Bigliai laikomi ganėtinai tvirtais, tačiau turi keletą būdingų sveikatos rizikų. Viena dažnesnių problemų yra nutukimas, nes šie šunys turi gerą apetitą ir linkę prašyti papildomų skanėstų. Perteklinis svoris didina sąnarių, stuburo ir širdies ligų pavojų, todėl būtina kontroliuoti maisto kiekį ir užtikrinti pakankamą judėjimą. Veislei būdingos kai kurios paveldimos akių ligos, tokios kaip katarakta ar glaukomos formos, taip pat ausų uždegimai dėl ilgų, prastai vėdinamų ausų.
Kai kuriems augintiniams nustatomos sąnarių problemos, pavyzdžiui, klubo sąnario displazija, nors jos pasitaiko rečiau nei dideliems šunims. Atsakinga veislinė atranka, reguliarūs veterinariniai patikrinimai ir subalansuota mityba padeda užtikrinti gerą šios veislės atstovų gyvenimo kokybę ir ilgaamžiškumą.