Belgų aviganis terviurenas yra viena iš keturių belgų aviganio atmainų, išvesta Belgijoje XIX amžiaus pabaigoje. Šios veislės pradinė paskirtis buvo bandų ganymas ir ūkio apsauga, todėl šuo paveldėjo stiprų teritorijos ir šeimininko saugojimo instinktą. Vėliau šie šunys pradėti plačiai naudoti policijos, kariuomenės ir paieškos darbuose. Dėl puikaus darbinio potencialo jie greitai išpopuliarėjo ir už Belgijos ribų. Šiandien terviurenai dažnai sutinkami sporto aikštelėse, tarnyboje ir aktyvių šeimų namuose.
Šios veislės atstovai yra vidutinio dydžio, tvirti, tačiau elegantiškų linijų šunys. Kūnas šiek tiek ilgesnis nei aukštis, laikysena pasitempusi, judesiai lengvi ir elastingi. Galva pailga, su aiškiai išreikta kaukole, stačiomis trikampėmis ausimis ir tamsiomis, gyvomis akimis, suteikiančiomis budrią išraišką. Kailis vidutinio ilgio, tankus, su gausiu pavilniu, gerai saugančiu nuo lietaus ir šalčio. Būdingiausia spalva – šiltas rusvai gelsvas fawn atspalvis su juodu galiukuose ir juodu snukio kauke. Uodega tankiai apaugusi, laikoma žemiau nugaros linijos, bet judant gali pakilti.
Šios veislės šuo yra labai ištikimas pasirinktai šeimai ir dažnai prisiriša prie vieno pagrindinio žmogaus. Terviurenai pasižymi dideliu intelektu ir nuolatiniu aplinkos stebėjimu, todėl greitai reaguoja į pokyčius ir yra puikūs sargai. Jie dažniausiai santūrūs su nepažįstamais, tačiau neagresyvūs be priežasties, jei gerai socializuoti. Su vaikais šie augintiniai gali būti švelnūs ir žaismingi, jeigu vaikai moka elgtis su šunimis. Tačiau ši veislė netoleruoja šiurkštaus elgesio ir per didelio triukšmo. Dėl stipraus instinkto saugoti šeimą kartais gali būti įtarūs svečiams, todėl reikia ankstyvo socializavimo. Energijos lygis labai aukštas, tad tai netinka pasyviems žmonėms.
Šios veislės atstovams kasdien būtinas ilgesnis fizinis ir protinis krūvis. Ilgi pasivaikščiojimai, bėgiojimas, darbas su kvapų pėdsakais, paklusnumo ar žaidimų užduotys padeda išlaikyti šunį subalansuotą. Per mažas aktyvumas dažnai sukelia elgesio problemas, tokias kaip destruktyvus graužimas ar pernelyg intensyvus lojimas. Terviurenai lengvai mokosi, bet labai jautriai reaguoja į toną ir nuotaiką. Geriausiai tinka pozityvūs, aiškūs ir nuoseklūs metodai, su daug pagyrimų ir žaidimo. Dresūra turėtų būti įvairi, kad šuo nenuobodžiautų, nes rutininės užduotys jį greitai vargina. Būstas turi turėti saugią, aptvertą teritoriją, nes šios veislės šuo linkęs patruliuoti.
Tanki dviguba kailio struktūra reikalauja reguliaraus šukavimo, ypač šėrimosi periodais pavasarį ir rudenį. Paprastai pakanka kelis kartus per savaitę peršukuoti, kad būtų pašalinti negyvi plaukai ir pavilnė. Maudoma tik esant poreikiui, kad nebūtų pažeista natūrali kailio riebalų sluoksnio pusiausvyra. Terviurenai gana gerai toleruoja šaltį, bet karštu oru jiems būtina pavėsis ir pakankamai vandens. Dėl storos kailio dangos geriau vengti intensyvių treniruočių karščiausiu paros metu.
Bendrai tai gana tvirta ir ilgaamžė veislė, jei užtikrinamas kokybiškas maistas, reguliarūs veterinaro patikrinimai ir pakankamas judėjimas. Gerai prižiūrimas belgų aviganis terviurenas gali būti patikimas ir aktyvus šeimos narys daugelį metų.