Belgų aviganis malinua kilo iš Belgijos šiaurėje esančio Malino miesto apylinkių. Ten šie šunys buvo naudojami bandų ganymui ir ūkio apsaugai. XX amžiaus pradžioje veislė standartizuota kaip viena iš keturių belgų aviganių atmainų. Dėl aštraus proto ir fizinės ištvermės malinua greitai pastebėjo policija ir kariuomenė. Šiandien tai viena dažniausiai darbui pasirenkamų veislių pasaulyje. Ji dirba kaip tarnybinis, pėdsekys, gelbėtojas ir sportinis šuo įvairiose kinologinėse srityse.
Šios veislės atstovai yra vidutinio dydžio, sauso ir tvirto sudėjimo. Kūnas šiek tiek ilgesnis nei aukštis, bet išlaiko kvadratinį įspūdį. Galva pleišto formos, aiškių linijų, ausys stačios ir gana smailios. Akys migdolinės formos, atidžios išraiškos, dažniausiai tamsios spalvos.
Malinua kailis trumpas, tankus, su geru pavilniu, gerai saugo nuo lietaus ir vėjo. Spalva paprastai fawn (smėlinė) su juodu snukio „kaukės“ ir ausų šešėliu. Uodega vidutinio ilgio, nešama šiek tiek išlenkta, bet ne užlenkta ant nugaros. Judesiai lengvi, energingi ir labai ekonomiški, tai padeda šuniui dirbti ilgas valandas.
Šis šuo yra labai orientuotas į žmogų ir darbą. Jis lengvai motyvuojamas žaislu ar maistu, greitai mokosi naujų užduočių. Dažnai pasižymi stipriu teritorijos ir šeimininko saugojimo instinktu. Neutraliu atstumu laikosi su nepažįstamais žmonėmis, bet šeimai būna ypač prieraišus.
Šios veislės atstovai paprastai puikiai sutaria su aktyviais, taisyklių laikytis išmokytais vaikais. Vis dėlto netinka šeimoms, ieškančioms ramaus ir mažai dėmesio reikalaujančio augintinio. Dėl stipraus grobio instinkto reikia ankstyvos socializacijos su katėmis ir mažais gyvūnais.
Šis augintinis reikalauja kasdienio intensyvaus fizinio ir protinio krūvio. Paprasto pasivaikščiojimo kvartalu neužteks, būtini bėgimai, darbiniai pratimai, aportavimas, dresūros sesijos. Malinua geriausiai jaučiasi sportuojant tokiose šakose kaip IGP, obedience, agility ar kanikrosas.
Kailio priežiūra paprasta: pakanka reguliaraus šukavimo, intensyviau šerimosi periodu pavasarį ir rudenį. Šie šunys jautriai reaguoja į šeimininko toną, todėl dresūra turi būti nuosekli, bet teigiama ir be grubios prievartos. Patirties neturintiems augintojams būtina profesionali dresuotojo pagalba ir struktūruoti užsiėmimai nuo pirmųjų dienų.
Belgų aviganis malinua laikomas gana sveika ir ilgaamže veisle. Vis dėlto, kaip ir daugelis vidutinių bei didelių šunų, jis gali sirgti klubo ar alkūnės sąnarių displazija. Kai kuriose linijose pasitaiko epilepsijos, akių ligų, alergijų ir jautraus virškinimo.
Dėl labai aukšto aktyvumo lygio svarbu kontroliuoti augančių šuniukų krūvį, kad neperkrautumėte sąnarių. Subalansuota mityba, kūno svorio kontrolė ir reguliarūs veterinariniai patikrinimai padeda išlaikyti gerą sveikatą. Atsakingi veisėjai tikrina veislinius šunis dėl paveldimų ligų, todėl renkantis šuniuką verta prašyti sveikatos tyrimų rezultatų.