Belgų aviganis griunendalis yra viena iš keturių belgų aviganių atmainų, išvesta Belgijoje XIX amžiaus pabaigoje. Veislė pavadinta Grinendalo (Grunendalio) kaimo ir ten dirbusio veisėjo vardu. Iš pradžių šie šunys buvo naudojami avių bandų ganymui ir sodybų apsaugai. Vėliau jie įsitvirtino kaip patikimi policijos ir tarnybiniai augintiniai. Pasaulinių karų metu šios veislės atstovai talkino ryšininkams, saugojo stovyklas, lydėjo kareivius. Šiandien griunendaliai dažnai dirba paieškos ir gelbėjimo, apsaugos, sporto srityse.
Šios veislės šuo yra harmoningai sudėtas, sausų linijų ir tvirto sudėjimo. Patinai paprastai aukštesni ir masyvesni, patelės kiek lengvesnio sudėjimo. Griunendalio išskirtinis bruožas – ilgas, tankus, tiesus arba lengvai banguotas juodas kailis. Aplink kaklą susiformuoja ryški „apykaklė“, dar labiau pabrėžianti kilnią laikyseną. Uodega gausiai apžėlusi, ramybės būsenoje laikoma nuleista, judant šiek tiek pakyla. Akys migdolo formos, tamsios, žvilgsnis gyvas ir įdėmus. Ausys nedidelės, trikampės, stačios, suteikia budrumo išraišką. Bendra išvaizda primena elegantišką, sportišką ir galingą šunį, pasirengusį veikti.
Šios veislės atstovai yra labai prisirišę prie savo šeimininko ir artimųjų. Jiems reikalingas nuolatinis ryšys su žmogumi, jie blogai jaučiasi palikti ilgam vieni. Tai budrūs, natūraliai sargūs šunys, dažnai atsargiai vertinantys nepažįstamus žmones. Tinkamai socializuotas augintinis su šeimos vaikais būna švelnus ir žaismingas, tačiau dėl temperamento vaikus reikia mokyti tinkamai su juo elgtis. Griunendaliai pasižymi aukštu intelektu ir stipriu darbo instinktu, todėl be užduočių jie gali nerimauti, imti lošti, graužti daiktus. Šie šunys ypač tinka aktyviems, patyrusiems šeimininkams, kurie mėgsta lauko veiklas ir nuoseklią dresūrą.
Belgų aviganis griunendalis labai imlus mokymui, greitai perpranta užduotis ir noriai dirba su žmogumi. Dresūra turi būti nuosekli, aiški ir teigiama, grįsta paskatinimu, o ne grubia jėga. Šis šuo puikiai pasirodo įvairiose sporto šakose: obediense, agility, flyball, IPO ar kitose apsaugos disciplinose. Be reguliarių treniruočių ir mentalinių užduočių šis energingas augintinis gali tapti per daug aktyvus namuose. Kasdien reikia bent kelių ilgesnių pasivaikščiojimų ir galimybės laisvai išsilakstyti saugioje vietoje. Miesto aplinkoje būtina dirbti su paklusnumu ir socializacija, kad šuo ramiai reaguotų į transportą, žmones ir kitus gyvūnus.
Ilgas ir tankus griunendalio kailis reikalauja reguliarios priežiūros. Mažiausiai kelis kartus per savaitę kailį reikia gerai iššukuoti, kad nesusidarytų sąvėlos, ypač už ausų, pažastyse ir užpakalinėje kojų pusėje. Šėrimasis būna sezoninis, pavasarį ir rudenį, tada plaukų namuose gali būti gerokai daugiau. Maudymas dažniausiai reikalingas tik prireikus, naudojant šunims skirtas priemones. Svarbu prižiūrėti ir nagus, ausis bei dantis, nes bendra higiena turi įtakos sveikatai ir savijautai. Subalansuota mityba padeda išlaikyti kailio blizgesį ir tvirtą raumenyną.
Belgų aviganis griunendalis laikomas gana tvirtu ir ilgaamžiu šunimi, tačiau kaip ir daugeliui didesnių veislių, jam gali pasitaikyti klubo ir alkūnės sąnarių displazija. Atsakingi veisėjai tiria tėvinius šunis, siekdami sumažinti šių problemų riziką. Taip pat pasitaiko tam tikrų akių ligų, epilepsijos atvejų, rečiau – skydliaukės sutrikimų. Labai aktyvūs šunys gali patirti raiščių ir raumenų traumas, todėl būtinas palaipsnis fizinio krūvio didinimas ir tinkamas apšilimas prieš intensyvias treniruotes. Subalansuotas pašaras, palaikomas normalus kūno svoris ir reguliarūs vizitai pas veterinarą padeda užtikrinti gerą šio jautraus ir darbštaus augintinio gyvenimo kokybę.