Basendžis laikomas viena seniausių šunų veislių pasaulyje. Jo protėviai lydėjo medžiotojus Centrinės Afrikos miškuose ir savanose. Šie šunys buvo vertinami dėl gebėjimo tyliai sekti grobį ir prisitaikyti prie karšto klimato. Vietos gentys naudojo juos medžioklei, o taip pat kaip įspėjamuosius šunis aplink stovykles. Europą šios veislės atstovai pasiekė XX amžiaus pradžioje, o vėliau paplito ir kituose žemynuose. Šiandien basendžis išlaiko daug primityvių bruožų, todėl laikomas labai artimu ankstyviems naminiams šunims.
Šis šuo yra vidutinio dydžio, grakštaus ir atleto sudėjimo. Kūnas sausas, raumeningas, su gilia krūtine ir gerai išreikštu juosmeniu. Galva pleišto formos, su ryškiu, bet ne per giliu stopu. Akys tamsios, migdolo formos, suteikiančios žvilgsniui budrumo ir smalsumo išraišką. Ausys mažos, stačios, į priekį nukreiptos, jautriai reaguoja į aplinkos garsus. Uodega aukštai įstatyta, sandariai susukta vienu ar dviem žiedais ant nugaros. Kailis labai trumpas, prigludęs ir lygus, be pavilnės, todėl šuo atrodo elegantiškas ir lengvas.
Dažniausiai pasitaiko ryškiai rudas su balta, juodas su balta, trispalvis ar tigrinis kailis. Būdingi balti ženklai ant kojų, uodegos galo ir krūtinės, kartais – ant snukio ar kaklo. Dėl trumpų plaukų šis augintinis praktiškai neturi specifinio „šuns“ kvapo ir labai mažai šeriasi. Judėdamas basendžis atrodo elastingas ir lengvas, žingsnis platus, su geru stūmimu iš užpakalinių galūnių.
Šios veislės atstovai garsėja nepriklausomu, bet artumo siekiančiu charakteriu. Jie prisiriša prie savo šeimos, tačiau paprastai išlaiko savarankiškumą ir mėgsta patys priimti sprendimus. Su nepažįstamais gali būti santūrūs ar atsargūs, ypač jei stokoja ankstyvos socializacijos. Namuose dažnai elgiasi ramiai, daug laiko praleidžia stebėdami aplinką nuo mėgstamos vietos. Laisvėje ar pasivaikščiojimų metu atsiskleidžia jų medžioklinis instinktas ir judrumas.
Basendžis garsėja tuo, kad beveik neloja. Vietoje įprasto lojimo jis skleidžia specifinius, jodėl primenančius garsus ir įvairius niurzgėjimus. Tai nepadaro jo visiškai tyliu, tačiau mieste toks šuo sukelia mažiau triukšmo. Charakteriui būdingas protingas užsispyrimas ir jautrumas neteisingai ar grubiai dresūrai. Be pozityvių metodų, aiškių ribų ir nuoseklumo šis augintinis gali tapti neklusnus ar užsisklendęs.
Kailio priežiūra yra labai paprasta. Trumpas plaukas reikalauja tik retkarčiais perbraukti guminėmis pirštinėmis ar švelniu šepečiu. Šis šuo pats daug laiko skiria švarinimuisi, panašiai kaip katė. Vonia paprastai reikalinga tik esant tikram purvui. Daug svarbesnė yra pakankama fizinė ir protinė veikla. Basendžiui reikia kasdienių, pakankamai ilgų pasivaikščiojimų, bėgimo, žaidimų su atnešimu ar kvapo paieškos užduočių.
Dresūra turi būti pagrįsta žaidimu, skanėstais ir trumpomis, įvairiomis sesijomis. Šis šuo greitai nuobodžiauja kartodamas tas pačias užduotis. Svarbu anksti mokyti patikimo atšaukimo, nes stiprus grobio instinktas gali paskatinti vytis paukščius ar smulkius gyvūnus. Geriausiai tinka patyrusiems šeimininkams, kurie vertina nepriklausomą, bet artimą partnerį, o ne aklai paklusnų šunį. Būtina daug socializuoti su žmonėmis, šunimis ir įvairiomis aplinkomis jau nuo mažo amžiaus.
Bendrai tai palyginti sveika, ilgaamžė veislė, tačiau egzistuoja keli genetiniai pavojai. Dažniau pasitaiko Fanconi sindromas, tai inkstų kanalėlių sutrikimas, galintis sukelti elektrolitų disbalansą ir kitas problemas. Taip pat pasitaiko progresuojanti tinklainės atrofija, dėl kurios šuo gali prarasti regėjimą. Atsakingi veisėjai atlieka genetinius testus ir akių tyrimus prieš veisimą. Reikia sekti dantų būklę, nes kai kurie augintiniai linkę į apnašų kaupimą.
Dėl trumpo kailio ir mažo riebalų sluoksnio šis šuo jautresnis šalčiui. Žiemą būtina šilta apranga ir ribotas buvimas šaltyje be judėjimo. Kita vertus, jis gerai jaučiasi šiltame ir net karštame klimate, jei turi pavėsį ir vandens. Subalansuota mityba, svorio kontrolė ir reguliarūs veterinariniai patikrinimai leidžia basendžiui gyventi aktyvų ir visavertį gyvenimą iki garbaus amžiaus.