Barzdotasis kolis kilęs iš Škotijos aukštumų, kur šimtmečius talkino piemenims ganant avių ir galvijų bandas. Šie šunys buvo vertinami dėl gebėjimo savarankiškai priimti sprendimus ir dirbti atšiauriomis oro sąlygomis. Manoma, kad veislė susiformavo kryžminant vietinius aviganius su į Angliją atvežtais piemenų šunimis iš žemyninės Europos. XIX amžiuje šios veislės atstovai pradėti rodyti parodose, tačiau ilgą laiką jie liko pirmiausia darbiniais šunimis. Tik XX amžiuje barzdotasis kolis pamažu išpopuliarėjo kaip šeimos ir sportinis augintinis. Šiandien tai vis dar gana reta, bet vertinama veislė, išlaikiusi daug pirminio darbinio instinkto.
Šis šuo yra vidutinio dydžio, tvirto, stačiakampio korpuso, su elastingais judesiais ir gerai išvystyta raumenų sistema. Pavadinimą lėmė būdingas ilgas plaukas ant snukio, sudarantis aiškią barzdą ir ūsus. Galva proporcinga, kaukolė santykinai plati, snukis tiesus, nosis dažniausiai juoda. Akys vidutinio dydžio, išraiškingos, dažniausiai tamsios, nebent kailis mėlynas – tuomet akys šviesesnės. Ausys pusiau nulėpusios, budrumo būsenoje pakyla prie šaknų.
Kailis sudarytas iš šiurkštesnio viršutinio plauko ir tankaus pavilnio. Jis saugo nuo drėgmės ir vėjo, todėl šuo gerai jaučiasi lauke. Leistinos spalvos – įvairūs pilki, rudi, rausvai rudi, juodi atspalviai su baltais ženklais arba be jų. Uodega ilga, apžėlusi, ramybės būsenoje laikoma nuleista. Bendras įspūdis – purus, bet ne gremėzdiškas, lengvai ir grakščiai judantis aviganis.
Šios veislės atstovai yra labai socialūs, žmones mylintys ir linkę sekti šeimininką. Tai šunys, kurie nori dalyvauti visose šeimos veiklose ir blogai jaučiasi palikti vieni ilgesniam laikui. Jiems būdingas švelnus, bet labai aktyvus temperamentas, derinantis draugiškumą ir darbo norą. Dauguma šių šunų puikiai sutaria su vaikais, jei nuo mažens socializuojami ir vaikai elgiasi pagarbiai.
Barzdotasis kolis turi ryškų aviganio instinktą. Jis gali bandyti „ginti“ šeimos narius, kartais švelniai stumdydamas juos snukiu ar judėdamas aplink. Šuo gana budrus ir linkęs loti, kai pastebi pokyčius aplinkoje, tačiau paprastai nėra agresyvus nepažįstamųjų atžvilgiu. Jis jautrus šeimininko tonui, todėl geriausiai reaguoja į švelnią, bet nuoseklią komunikaciją.
Šiam augintiniui būtinas kasdienis fizinis ir protinis krūvis. Paprasto pasivaikščiojimo aplink namą neužteks. Idealu derinti ilgesnius pasivaikščiojimus, laisvą lakstymą saugioje teritorijoje ir lavinimo žaidimus. Šios veislės šunys ypač tinkami šunų sportui: agility, obedience, ganymo bandymams ir trikų dresūrai.
Dresūra dažniausiai nesudėtinga, nes barzdotasis kolis yra labai imlus ir nori bendradarbiauti. Geriausiai tinka pozityvūs metodai, paremti skanėstais, žaislais ir pagyrimais. Dėl jautrumo grubus elgesys gali sukelti nepasitikėjimą ir stresą. Ankstyva socializacija su žmonėmis, šunimis ir skirtingomis aplinkomis padeda formuoti stabilų, drąsų charakterį.
Kailis reikalauja reguliarios priežiūros. Bent kelis kartus per savaitę būtina iššukuoti visą kūną iki pavilnio, kad nesusidarytų sąvėlos, ypač už ausų, pažastyse ir kirkšnyse. Šėrimosi laikotarpiais šukavimas gali prireikti kasdien. Maudoma pagal poreikį, tačiau svarbu naudoti kokybiškas priemones, kad nebūtų išsausinta oda ir pavilnis.
Šios veislės šunys paprastai pasižymi gana gera bendra sveikata, tačiau pasitaiko genetinių problemų. Dažniausiai minima klubo sąnario displazija, alkūnių problemos, kai kurios autoimuninės ligos, akių sutrikimai. Atsakingi veisėjai tikrina tėvų sąnarius ir akis, todėl labai svarbu rinktis patikimą veislyną. Gyvenimo trukmė dažniausiai siekia 12–14 metų, jei šuo gaus pakankamai judėjimo, tinkamą mitybą ir reguliarias veterinarines apžiūras.