Australų šilkinis terjeras susiformavo XIX amžiaus pabaigoje Australijoje. Veisėjai siekė sukurti nedidelį, bet tvirtą terjerą, tinkamą ir kompanijai, ir graužikų kontrolei. Kilmės pagrindą sudaro Jorkšyro ir australų terjerai, iš kurių perimtas ir ilgas kailis, ir budrus charakteris. Miestuose šie šunys greitai išpopuliarėjo kaip stilingi, bet funkcionalūs augintiniai. Laikui bėgant medžioklinė paskirtis nuslopo, o ši veislė tapo tipišku šeimos kambario šunimi.
Šios veislės atstovai yra kompaktiški, žemi, bet tvirto sudėjimo. Suaugusio šuns ūgis dažniausiai siekia apie 23 centimetrus. Kūnas kiek ilgesnis nei aukštis, todėl judesiai atrodo žvalūs ir lengvi. Galva proporcinga, snukis vidutinio ilgio, akys tamsios, gyvos išraiškos, ausys stačios, trikampės formos.
Pagrindinis bruožas – ilgas, tiesus ir šilkinės tekstūros kailis. Plaukai krenta abipus kūno ir sudaro aiškią skiriamąją liniją per nugarą. Kailis neturi būti pūkuotas ar garbanotas. Uodega dažniausiai laikoma aukštai ir išreikštai, rodanti šuns budrumą. Judėdamas augintinis atrodo elegantiškas, bet išlaiko terjerams būdingą tvirtumą.
Šis šuo yra budrus, smalsus ir labai prisirišęs prie savo žmonių. Nors mažas, jis pasižymi tipišku terjero temperamentu: drąsa, savarankiškumu ir tam tikru užsispyrimu. Australų šilkinis terjeras mėgsta dalyvauti visose šeimos veiklose ir nelinkęs tyliai snausti kampe. Tai aktyvus kambario šuo, kuris noriai žaidžia ir vaikšto lauke.
Su šeimos nariais augintinis būna meilūs ir lojalus. Su vaikais paprastai sutaria gerai, jei jie elgiasi pagarbiai ir ramiai. Su nepažįstamais žmonėmis gali būti atsargus, kartais balsingas, bet ne agresyvus be priežasties. Su kitais šunimis neretai demonstruoja drąsą, nepaisant dydžio, todėl ankstyva socializacija padeda išvengti konfliktų.
Nors šios veislės atstovai yra maži, jiems reikia gana daug kasdienio dėmesio. Kailis auga nuolat, todėl būtinas reguliarus šukavimas bent kelis kartus per savaitę. Kitaip formuojasi sąvėlos, ypač už ausų, pažastyse ir kirkšnyse. Daugelis šeimininkų renkasi šiek tiek trumpesnį, praktiškesnį kirpimą, kad kasdienė priežiūra būtų paprastesnė.
Mazgas šeriasi minimaliai, tačiau kailis pagauna dulkes ir nešvarumus, todėl reikalingi reguliari maudynės. Nagai turi būti karpomi, ausys tikrinamos ir valomos, kad būtų išvengta uždegimų. Bute šis šuo jaučiasi gerai, tačiau būtini keli pasivaikščiojimai per dieną ir galimybė laisvai pažaisti. Nuobodžiaudamas augintinis gali pradėti loti ar ieškoti, ką sukramtyti.
Australų šilkinis terjeras yra protingas ir gana greitai perpranta naujas komandas. Vis dėlto būdingas savarankiškumas reiškia, kad reikia kantraus ir nuoseklaus dresavimo. Geriausiai veikia trumpos, smagios treniruotės, kur daug pagyrų ir skanėstų. Griežtas spaudimas arba šiurkštus tonas gali sumažinti motyvaciją ir pasitikėjimą šeimininku.
Šios veislės šuo noriai dalyvauja vikrumo, paklusnumo ar triukų treniruotėse. Intelektui reikalingi galvosūkiai, kvapų žaidimai ir naujos užduotys. Fizinio krūvio poreikis vidutinis, bet kasdienis. Tinka ilgesni pasivaikščiojimai parke ir aktyvūs žaidimai namuose.
Bendrai tai gana tvirta ir ilgaamžė veislė. Tačiau pasitaiko keli būdingi sveikatos iššūkiai. Gali pasireikšti kelio girnelės nestabilumas, kuris sukelia šlubavimą ar diskomfortą. Kai kuriems šunims išsivysto trachėjos kolapsas, dėl kurio atsiranda sausas kosulys, ypač tempiančiam pavadį.
Reikia stebėti dantų būklę, nes maži šunys linkę į apnašas ir dantenų problemas. Reguliari profesionali burnos higiena ir tinkami kramtalai padeda sumažinti riziką. Ausų priežiūra mažina infekcijų tikimybę. Renkantis veislyną svarbu prašyti sveikatos tyrimų rezultatų ir vengti neatsakingo veisimo. Tinkamai prižiūrimas šis augintinis dažnai sulaukia garbaus amžiaus ir ilgai išlieka žvalus.