Australų kelpio veislės ištakos siekia XIX amžiaus antrąją pusę, kai Australijos ūkininkai susidūrė su iššūkiu – stambius galvijų ir avių kiekius reikėjo ganyti nuošaliose, sunkiai prieinamose laukinėse teritorijose. Senuosiuose šaltiniuose minima, jog kelpio protėviai buvo į Australiją atvežti škotų aviganiai bei kiti darbui skirti šunys, kurie buvo kryžminami su vietiniais laukiniais dingo šunimis. Taip buvo atrinkti ištvermingi, savarankiški, protingi ir nepalankioms oro sąlygoms atsparūs individai.
Pirmasis šuo, pavadintas Kelpie, laikomas šios veislės pradžia, o vėliau jo palikuonys tapo kelpių linijos pamatais. Australų kelpis greitai įgijo puikią reputaciją – šis šuo galėjo be atokvėpio dirbti visą dieną, valdyti dideles bandas, laviruoti pavojingame sausros ar karščio kamuojamame kraštovaizdyje.Veislė buvo oficialiai pripažinta 1902 metais, o šiandien kelpis laikomas svarbia Australijos nacionalinio palikimo dalimi ir yra mėgstamas visame pasaulyje dėl savo sugebėjimo tapti tiek darbo, tiek kompanionu šunimi.
Australų kelpis – vidutinio dydžio, labai gerai sudėtas ir harmoningų proporcijų šuo. Jis pasižymi raumeningu, bet grakščiu kūnu, tvirta nugara ir labai judriomis, sausomis galūnėmis. Tipiškas patinas sveria 15–20 kg, jo aukštis ties ketera 46–51 cm; patelės šiek tiek mažesnės.
Galva proporcinga kūnui, ausys vidutinio dydžio, stačios, išreiškiančios budrumą ir imlumą. Akys migdolo formos, žvilgsnis protingas.Kelpio kailis sudarytas iš dvisluoksnės struktūros: viršutinis sluoksnis – tankus, trumpas, standus ir tiesus, prigludęs prie kūno, o povilnis – minkštas ir tankus. Standartinės spalvos: juoda, juoda su įrūdžiu, raudona, raudona su įrūdžiu, šokoladinė, mėlyna (melsvos dulkės atspalvis), fawn (pilkai gelsva). Ši veislė neturi ilgų plaukų, todėl jos priežiūra nereikalauja daug laiko, tačiau plaukų slinkimas sezoninis.
Australų kelpis yra ypatingai draugiškas, atsidavęs ir darbštus šuo. Jo asmenybėje dominuoja subalansuotas aktyvumas, pagarba žmogui bei saikas. Kelpiai puikiai sutaria su šeimos nariais, mielai dalyvauja bendruose užsiėmimuose ir stipriai prisiriša prie savo šeimininko. Jie yra budrūs, greitos reakcijos, turi stiprią išlikimo ir darbo etikos nuojautą, gali greitai priimti savarankiškus sprendimus.
Ši veislė neagresyvi, bet pasižymi instinktyviu teritorijos saugojimu. Paprastai draugiškai reaguoja į vaikus, yra pakantūs kitiems keturkojams. Vis dėlto dėl aukšto intelekto ir energijos pertekliaus kelpiui būtina kasdienė veikla bei mentalinis užimtumas. Jie gali būti drovūs ar atsargūs nepažįstamiems, bet socializuoti – tampa šilti ir pasitikintys aplinka.
Australų kelpiui būtina daug fizinio aktyvumo ir proto lavinimo. Tai tipiškas darbo šuo, kuriam reikia turėti aiškią paskirtį: ganymo užduotis, agility sportas, kaniterapija ar kita veikla padeda nukreipti energiją pozityvia linkme. Kai kelpis nuobodžiauja ar stokoja veiklos, jis gali būti destruktyvus.Kailio priežiūra – lengva, pakanka reguliariai valyti šepetėliu ir pavalyti per šėrimosi laikotarpį. Nuolatinės maudynės nėra būtinos. Paprasta dresūra, tačiau būtinas nuoseklus, pozityvus mokymosi procesas – kelpiai labai intelektualūs ir greitai praranda susidomėjimą pasikartojančiomis užduotimis. Juos motyvuoja žaidimai, atlygiai bei nauji iššūkiai.
Australų kelpis laikomas viena iš stipresnių, sveikesnių aviganių veislių. Dažniausiai šios veislės šunys sulaukia 12–16 metų. Visgi gali pasitaikyti paveldimų sveikatos problemų – progresuojanti tinklainės atrofija (PRA), klubo sąnario displazija ar kriptorchizmas. Dėl didelio aktyvumo, kartais nukenčia sąnariai ar raumenys, todėl reguliari patikra pas veterinarą ir optimalus fizinis krūvis – būtini.Australų kelpis paprastai nebūna linkęs į nutukimą, nebent trūksta veiklos arba šuo permaitinamas. Jiems netinka pernelyg sėslaus gyvenimo būdas.
Australų kelpis rekomenduojamas aktyviems, sportiškiems žmonėms, kurie gali skirti šuniui daug laiko lauke ir mentalinėms veikloms. Tai puikus pasirinkimas šeimoms su vaikais, ūkininkams ar gyvulių augintojams, taip pat žmonėms, mėgstantiems bėgioti, važinėtis dviračiu, užsiimti šunų sportu. Jis puikiai prisitaiko tiek individualiuose namuose su erdviu kiemu, tiek ūkyje, kur nuolat reikia judėti. Miesto gyvenimas galimas tik tuomet, jei šuniui bus užtikrinta pakankama veikla ir iškrovos. Nerekomenduojama laikyti sėsliems ar pasyviai laiką leidžiantiems asmenims.