Australų aviganis, nepaisant pavadinimo, susiformavo JAV, o ne Australijoje. Į šiaurės Ameriką atvykę piemenys atsivežė baskų ir kitų Europos regionų aviganius. Jie buvo kryžminami siekiant sukurti tvirtą, ištvermingą ir labai paklusnų ganymo šunį. Šios veislės atstovai dirbo rančose, ganyklose ir rodeo renginiuose, kur demonstravo įspūdingus gebėjimus valdyti bandas. Laikui bėgant šunys tapo ne tik darbiniais partneriais, bet ir aktyviais šeimos nariais. Šiandien jie dažni sporto aikštelėse, gelbėjimo tarnybose ir kaip terapiniai šunys.
Šios veislės šunys yra vidutinio dydžio, proporcingo, atletiško sudėjimo. Kūnas šiek tiek ilgesnis nei aukštis, o raumenys gerai išvystyti, bet ne gremėzdiški. Galva vidutinio pločio, snukis aiškiai išreikštas, bet ne per sunkus. Akys gali būti rudos, mėlynos arba mišrios, neretai pasitaiko skirtingų spalvų. Ausys trikampės, vidutinio dydžio, pusiau nulėpusios. Australui aviganiui būdingas vidutinio ilgio dvigubas kailis.
Išorinis plaukas tiesus arba lengvai banguotas, su tankiu pavilniu, saugančiu nuo šalčio ir drėgmės. Spalvos labai įvairios: melsvai merle, raudonai merle, juoda ir ruda, dažnai su baltomis ir įrūdusiomis žymėmis. Uodega gali būti natūraliai trumpa arba vidutinio ilgio, priklausomai nuo kilmės linijų ir vietos teisinių reikalavimų.
Šis šuo garsėja išskirtiniu intelektu ir noru dirbti su žmogumi. Šios veislės atstovai labai prisiriša prie šeimos ir dažnai renkasi vieną favoritą, kurį seka visur. Jiems būdingas stiprus ganymo instinktas, todėl jie gali bandyti „ganyti“ vaikus, kitus gyvūnus ar net bėgančius dviratininkus.
Australų aviganis paprastai draugiškas, bet su nepažįstamais gali būti santūrus, stebintis ir vertinantis situaciją. Tinkamai socializuoti šunys gerai sutaria su kitais augintiniais ir vaikais, jei šie elgiasi pagarbiai. Be pakankamo fizinio ir protinio krūvio augintinis gali tapti neramus, pernelyg lojantis ar destruktyvus.
Australų aviganiui būtinas intensyvus kasdienis užimtumas. Vien pasivaikščiojimų aplink kvartalą šiam šuniui nepakanka. Idealiai tinka bėgimas, dviračių sportas, kanikrosas, žygiai ir šunų sporto disciplinos. Intelektas labai aukštas, todėl dresūra paprastai sėkminga, jei naudojami pozityvūs metodai. Šis šuo greitai perpranta komandas ir mėgsta užduotis, kurios reikalauja mąstymo.
Vis dėlto per daug griežtas tonas arba nuobodus kartojimas gali sumažinti motyvaciją. Socializacija nuo mažų dienų būtina, kad šuo išmoktų ramiai reaguoti į kitus žmones, gyvūnus ir miesto aplinką. Kailio priežiūra vidutinio sudėtingumo: reikalingas reguliariai šukavimas kelis kartus per savaitę, o šėrimosi laikotarpiu – dar dažnesnis. Maudoma pagal poreikį, nes pernelyg dažnas plovimas gali pažeisti natūralią kailio apsaugą.
Australų aviganiai laikomi gana tvirtais, tačiau turi keletą paveldimų rizikų. Dažniau pasitaiko klubo ir alkūnės sąnarių displazija, todėl svarbi atsakinga veislinė atranka ir kontroliuojamas jauno šuns fizinis krūvis. Akių ligos, tokios kaip katarakta ar įvairūs paveldimi tinklainės sutrikimai, taip pat pasitaiko šioje veislėje.
Merle spalvos šunims, sukryžminus du merle nešėjus, kyla kurtumo ir regos problemų rizika, todėl tokie kergimai netoleruotini. Taip pat žinomas multidrogių jautrumo genas (MDR1), galintis sukelti reakciją į tam tikrus vaistus. Reguliarūs profilaktiniai vizitai pas veterinarą, subalansuota mityba ir pakankamas aktyvumas padeda išlaikyti gerą šuns sveikatą ir ilgesnį gyvenimo laiką.