Australijos border kolis – tai unikalus šuo, išsiskiriantis ištverme, universalumu ir tiesiog neblėstančia energija, užtikrinusia jam nekeičiamos pagalbininko ūkininkams vietą daugiau nei šimtmetį. Šios veislės atstovą lengva atpažinti: jo žvilgsnyje atsispindi aštrus protas ir dėmesys aplinkai, o judesiuose – nepaprastas vikrumas. Šunų kinologai vertina Australijos kolius dėl jų tiesiog neįtikėtino darbštumo ir gebėjimo greitai išmokti net sudėtingiausių komandų, todėl neretai jie užima aukščiausias vietas šunų sporto ar bandų varovų varžybose.
Šios veislės pradžia siekia 19 a. pabaigą, kai Australijos ūkininkai susidūrė su būtinybe turėti patikimą, ištvermingą ir protingą bandojimo šunį, galintį dirbti atšiauriomis sąlygomis didžiuliuose neaprėpiamuose plotuose. Manoma, kad Australijos border kolių kilmės pagrindą sudaro įvairios Europos aviganių veislės, miškiniai dingo ir dalis kerry blue terjerų, dėl ko koliai įgavo tiek stiprų instinktą, tiek ištvermę, tiek išradingumą.
Australijos kolis – vidutinio dydžio, tvirtai sudėtas šuo su aiškiai išreikštais raumenimis ir grakščiais, tačiau galingais judesiais. Dažniausiai jų kailis trumpas arba vidutinio ilgio, su gerai išvystyta pavilne, kuri saugo tiek nuo lietaus, tiek nuo karščio ar šalčio. Veislei būdingi daug spalvų variantų: juoda, mėlyna marmurinė, raudona arba raudonai marmurinė – kiekvienas jų papildytas įspūdingais įvairiaspalviais ar su šviesiomis žymėmis. Akys dažniausiai išraiškingos, migdolo formos, o ausys – stačios arba pusiau stačios, nuolat stebinčios aplinką.
Šios veislės šunys žinomi dėl savo neribotos energijos. Jie mėgsta nuolat judėti, todėl puikiai tinka aktyvioms šeimoms ar asmenims, kurių kasdienybė neapsieina be ilgų pasivaikščiojimų, bėgimų ar žaidimų lauke. Australijos kolis nėra veislė, kuri tiktų pasyviems šeimininkams. Nedidelėje erdvėje ar be užsiėmimų šie augintiniai gali tapti neramūs ar net sukelti destruktyvaus elgesio apraiškų. Šunį būtina reguliariai įtraukti į veiklas, leisti jam spręsti užduotis ir duoti galimybę „dirbti“ – net jei tai šeimos gyvenimo organizavimas ar vaikiškų futbolo kamuoliukų gaudymas sode.
Australijos kolio kailis gana lengvai prižiūrimas – pakanka reguliariai iššukuoti, o intensyvesnio šėrimosi laikotarpiais verta dažniau valyti pavilnę. Šios veislės atstovai labai protingi ir greitai supranta naujus dalykus, todėl dresūra paprastai einasi sklandžiai, jei šeimininkas nuoseklus, kantrus ir moka užtikrinti teigiamą motyvaciją. Dėl išlavinto intelekto ir jautrios prigimties, Australijos koliai optimaliai reaguoja į pozityvius mokymo metodus ir gali būti naudojami ne tik bandai varinėti, bet ir šunų sporte, paieškos ar net terapijos veiklose.
Nors Australijos koliai kaip veislė pasižymi gera bendra sveikata ir ilgaamžiškumu, kai kurios paveldimos ligos jiems visgi būdingos. Tarp dažniau pasitaikančių sveikatos iššūkių – klubo sąnarių displazija, progresuojanti tinklainės atrofija, taip pat klausos sutrikimai (ypač marmurinės spalvos atstovams). Atsakingi augintojai rekomenduoja nuo mažens tikrinti sąnarius ir regą, taip pat stebėti, kad šuniui būtų sudaromos sąlygos nepervargti ir išlikti aktyviam pagal amžių bei sveikatos būklę.
Pasant savo istorinio pašaukimo, šiai veislei puikiai sekasi prisitaikyti prie šiuolaikinės šeimos gyvenimo – tiek miestuose, tiek kaimuose, jeigu tik užtikrinama jo pagrindinė poreikio – aktyvumo – realizacija. Šuo, galintis augti su vaikais, būti mylimas šeimos narys ar profesionalus pagalbininkas, Australijos kolis įrodo, kad šiuolaikinėje visuomenėje darbiniai šunys gali būti ir puikūs draugai.