Argentinos dogas atsirado XX a. pradžioje Argentinoje. Veislę sukūrė gydytojas Antonio Noresas Martinesas, sujungdamas kelias stiprias medžioklines ir kovines veisles. Tikslas buvo išvesti ištvermingą baltą šunį, tinkantį medžioti pumas ir šernus grupėmis. Šios veislės atstovai turėjo būti ne tik fiziškai galingi, bet ir pakankamai valdomi šeimos aplinkoje. Ilgainiui šuo pradėtas naudoti ir kaip sargas, paieškos bei gelbėjimo darbas taip pat išryškino jo gebėjimus.
Šiandien veislė daugelyje šalių vertinama atsargiai dėl stipraus apsauginio instinkto. Kai kuriose valstybėse taikomi laikymo apribojimai ar registracijos reikalavimai. Dėl to labai svarbus atsakingas veisimas ir tinkamas socializavimas nuo pirmųjų gyvenimo savaičių.
Šis šuo yra didelis, raumeningas ir proporcingas. Kūnas tvirtas, krūtinė gili, nugaros linija tiesi, liemuo kompaktiškas. Galva plati, su stipriu snukiu ir gerai išreikštu žandikauliu. Žandikauliai galingi, sukandimas žirkliškas. Akys dažniausiai tamsios ar vidutinio rudumo, žvilgsnis budrus ir susikaupęs.
Kailis trumpas, lygus ir prigludęs prie kūno, be pavilnės arba su labai nežymia pavilne. Standartas reikalauja vientisos baltos spalvos, leidžiama nedidelė tamsi dėmė aplink vieną akį. Oda jautri saulei, todėl vasarą reikia atidžiai stebėti, kad augintinis nenudegtų. Patelės kiek lengvesnės ir elegantiškesnės, patinai masyvesni ir platesnėmis galvomis.
Šios veislės atstovai pasižymi drąsa, ryžtingumu ir stipria valia. Tai šuo, kuris natūraliai linkęs saugoti savo šeimą ir teritoriją. Su artimais žmonėmis jis dažnai labai meilus, prisirišęs, mėgsta fizinį kontaktą ir buvimą šalia. Šeimoje, kurioje aiškios taisyklės ir nuosekli disciplina, augintinis paprastai ramus ir subalansuotas.
Su vaikais šie šunys gali būti švelnūs ir kantrūs, tačiau dėl dydžio ir jėgos būtina nuolatinė suaugusiųjų priežiūra. Su kitais šunimis dažnai pasireiškia dominavimo ar agresijos tendencijos, ypač tos pačios lyties atstovų atžvilgiu. Todėl svarbi ankstyva socializacija ir atsargi pažintis su kitais gyvūnais, ypač jei jie smulkesni.
Argentinos dogui reikalingas patyręs šeimininkas, kuris moka dirbti su stiprios valios ir galingais šunimis. Dresūra turi būti nuosekli, teigiama, bet tvirta. Griežta hierarchija ir aiškios taisyklės turi būti nustatytos nuo mažumės. Šis šuo greitai mokosi, jeigu jaučia pagarbą ir pasitikėjimą žmogumi. Grubus elgesys ar fizinės bausmės didina agresijos ir nepasitikėjimo riziką.
Augintiniui reikia daug judėjimo ir psichinės stimuliacijos. Ilgi pasivaikščiojimai, bėgiojimas, pėdsekystės užduotys ar šunų sportas padeda iškrauti energiją. Gyvenimas vien tik voljere ar pririštam yra visiškai netinkamas. Esant per mažam krūviui, gali atsirasti destruktyvus elgesys, per didelis lojimas ar konfliktai su kitais gyvūnais.
Šios veislės šunys bendrai yra gana tvirti, tačiau turi kelias paveldimas rizikas. Dažniausios problemos susijusios su klausos sutrikimais, nes balto kailio veislėms būdingesnis įgimtas kurtumas. Reikalingas ankstyvas klausos testas ir atsakingas veisimas, vengiant sergančių linijų. Kaip ir kiti dideli šunys, jie linkę į klubo ir alkūnės sąnarių displaziją, todėl būtina kontroliuoti svorį ir vengti per didelio krūvio augimo metu.
Trumpas kailis prižiūrimas lengvai: pakanka periodiškai peršukuoti gumine pirštine ir nuvalyti purvą. Tačiau jautriai odai reikia dėmesio, ypač saulėtą sezoną. Ausys turi būti reguliariai tikrinamos ir valomos, nagai karpomi. Subalansuota mityba ir lėtas augimo tempas jaunystėje padeda sumažinti sąnarių problemų riziką. Šiai veislei svarbūs reguliarūs veterinariniai patikrinimai ir aiški veislynų atranka.