Veislinis šuo šiandien gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, todėl ne kiekvienas būsimas šeimininkas visą sumą gali sumokėti iš karto. Dėl šios priežasties dalis veislynų siūlo atsiskaityti dalimis – pagal individualiai suderėtą grafiką arba pasinaudojant vartojimo finansavimo paslauga. Iš pirmo žvilgsnio tai patogus sprendimas, tačiau prieš parsivežant šuniuką svarbu suprasti, ką iš tiesų reiškia toks susitarimas ir kokių papildomų išlaidų gali atsirasti.
Brangesnių veislių šunų paklausa išlieka didelė, tačiau kaina kai kuriems pirkėjams tampa rimta kliūtimi. Prancūzų buldogai, samojedai, pomeranijos, šveicarų aviganiai, afganų kurtai ar retos mažųjų šunų linijos gali kainuoti gerokai daugiau nei įprastas augintinis. Prie galutinės sumos dar prisideda skiepai, ženklinimas, kilmės dokumentai, transportavimas ir veisėjo atlikti sveikatos tyrimai.
Pardavimas išsimokėtinai veislynui leidžia pasiekti platesnį pirkėjų ratą. Šeimai nereikia laukti dar vienerius ar dvejus metus, kol sukaups visą sumą, o veisėjas gali greičiau rasti namus konkrečiam šuniukui. Kai kuriais atvejais toks modelis ypač aktualus, jei vadoje lieka laisvas šuniukas arba pirkėjas atsisako anksčiau rezervuoto gyvūno.
Vis dėlto svarbu nesupainioti dviejų skirtingų modelių. Vienas jų – veislyno ir pirkėjo susitarimas dėl kelių mokėjimų. Kitas – oficialus vartojimo kreditas, kurį suteikia finansų įstaiga, o veislynui visa suma gali būti sumokama iš karto. Šių variantų sąlygos, rizikos ir atsakomybės nėra vienodos.
Paprasčiausiu atveju pirkėjas sumoka pradinį įnašą, o likusią kainos dalį perveda kas mėnesį. Pavyzdžiui, už šuniuką susitariama mokėti 1000 eurų: 400 eurų sumokama pasirašant sutartį, o likusi suma išdalijama į kelis mokėjimus. Tačiau vien tik žodinio pažado čia neužtenka.
Sutartyje turėtų būti aiškiai nurodyta bendra šuns kaina, pradinis mokėjimas, kiekvienos įmokos dydis, mokėjimo datos ir galutinis atsiskaitymo terminas. Taip pat būtina aptarti, kada šuniukas perduodamas pirkėjui. Vieni veislynai augintinį atiduoda tik sumokėjus visą sumą, kiti leidžia jį parsivežti iš karto, tačiau iki galutinio atsiskaitymo numato papildomas sąlygas.
Ne mažiau svarbu įrašyti, kas nutiktų, jei pirkėjas vėluotų mokėti. Sutartyje gali būti numatytos netesybos, papildomi mokesčiai ar susitarimo nutraukimas. Reikėtų iš anksto išsiaiškinti ir tai, ar jau sumokėtas pradinis įnašas būtų grąžinamas, jei sandoris nutrūktų dėl vienos iš šalių kaltės.
Kai mokėjimai atliekami per finansų bendrovę, pirkėjui reikėtų vertinti ne vien mėnesio įmoką. Svarbiausi skaičiai yra bendra grąžintina suma, metinė kredito kainos norma, sutarties administravimo mokestis ir galimi delspinigiai. Maža mėnesio įmoka nebūtinai reiškia pigų finansavimą – ilgesnis terminas gali gerokai padidinti galutinę kainą.
Sprendimas įsigyti šunį išsimokėtinai neturėtų būti grindžiamas vien tuo, ar pavyks sumokėti pradinę įmoką. Gyvūnas kas mėnesį pareikalaus nuolatinių išlaidų, todėl finansinį planą verta sudaryti bent keleriems metams į priekį.
Pirmaisiais mėnesiais dažniausiai reikia pasirūpinti skiepais, pakartotiniais apsilankymais pas veterinarą, parazitų kontrole, kokybišku pašaru, guoliu, transportavimo dėže, pavadėliu ir kitomis priemonėmis. Didelės veislės šuniui maistas gali kainuoti gerokai daugiau nei mažam augintiniui. Kai kurioms veislėms taip pat reikia reguliarios kailio priežiūros, profesionalaus kirpimo arba specialaus fizinio krūvio.
Dar viena rizika – netikėtos sveikatos problemos. Net atsakingas veisėjas negali garantuoti, kad šuo niekada nesirgs ar nepatirs traumos. Operacija, tyrimai ar ilgalaikis gydymas gali kainuoti šimtus ar net tūkstančius eurų. Todėl prieš prisiimant įsipareigojimą verta savęs paklausti ne tik, ar pakaks pinigų šuns įsigijimui, bet ir ar liks finansinis rezervas nenumatytiems atvejams.
Jeigu veislynui jūsų finansinė situacija pasirodys ne itin gera, prieš pasirašant naujus įsipareigojimus pravartu pasidomėti, kaip pagerinti kredito istoriją. Tačiau svarbu nepamiršti: geresnė kredito istorija dar nereiškia, kad papildomas finansinis įsipareigojimas konkrečiu metu yra tinkamas sprendimas.
Pirmiausia reikėtų įsitikinti, kad veislynas veikia skaidriai. Pirkėjas turi teisę gauti informaciją apie šuniuko kilmę, tėvus, atliktus sveikatos tyrimus, skiepus, ženklinimą ir registraciją. Atsakingas veisėjas paprastai ne tik atsako į klausimus, bet ir domisi, kokiomis sąlygomis šuo gyvens. Skubus spaudimas pervesti avansą, vengimas parodyti tėvus ar siūlymas susitikti neaiškioje vietoje turėtų kelti įtarimų.
Svarbu patikrinti ir dokumentus. Sutartyje turi būti tiksliai apibūdintas parduodamas gyvūnas, jo identifikavimo duomenys, sveikatos būklė, perdavimo sąlygos bei šalių įsipareigojimai. Jei mokama dalimis, kiekviena įmoka turėtų būti pagrindžiama bankiniu pavedimu arba kitu aiškiu mokėjimo dokumentu. Grynieji pinigai be kvito vėliau gali tapti rimta problema, jei kiltų ginčas.
Pirkėjui taip pat verta pasidomėti, ar veislynas turi realų veiklos pėdsaką: viešai pateikiamą informaciją, ankstesnių vadų duomenis, pirkėjų atsiliepimus, dalyvavimą parodose ar priklausymą kinologinei organizacijai. Vien gražios nuotraukos socialiniuose tinkluose neįrodo, kad pasiūlymas patikimas.
Atsargiai reikėtų vertinti ir neįprastai mažą kainą. Jei retą veislę siūloma įsigyti už gerokai mažiau nei rinkoje įprasta suma, priežastis gali būti ne dosnus veisėjo pasiūlymas, o dokumentų, sveikatos patikrų ar tinkamos priežiūros trūkumas.
Šuns pirkimas išsimokėtinai nėra savaime blogas pasirinkimas. Jis gali būti racionalus, jei pirkėjas turi stabilias pajamas, aiškiai supranta sutarties sąlygas ir po įmokos sumokėjimo išsaugo pakankamą rezervą kasdienėms augintinio reikmėms. Tačiau sprendimas tampa rizikingas, kai paskola ar susitarimas sudaromas paskutinę minutę, neįvertinus viso šeimos biudžeto.
Įmokos gali tęstis ir tuo atveju, jei šeimos situacija pasikeičia: sumažėja pajamos, atsiranda kitų skolų, tenka persikelti į kitą būstą ar netikėtai mokėti už gydymą. Šuo tuo metu vis tiek reikalaus maisto, priežiūros ir dėmesio. Dėl to augintinio įsigijimas neturėtų būti spontaniškas pirkinys, panašus į buitinę techniką ar kelionę.
Prieš pasirašant sutartį verta bent kelis mėnesius atsidėti sumą, kurią planuojama mokėti už šunį. Jei toks bandymas nesukelia įtampos biudžetui, lengviau suprasti, ar įsipareigojimas yra pakeliamas. Taip pat galima apsvarstyti mažesnės kainos šunį, palaukti kitos vados arba pirmiausia sukaupti visą reikiamą sumą.
Veislinis šuo nėra vienkartinis pirkinys, kurio kaina baigiasi pasirašius sutartį. Už jo stovi kasdienė atsakomybė, veterinarinė priežiūra ir metų metus trunkantis rūpestis. Todėl išsimokėjimas gali padėti įgyvendinti planą, bet neturėtų tapti priežastimi imti augintinį tada, kai jo išlaikymas šeimos biudžetui dar per sunkus.