Apenzelio zenenhundas yra viena iš keturių Šveicarijos zenenhundų veislių, kurios šaknys siekia kelis šimtmečius atgal. Šveicarijos Alpių regionuose šios veislės atstovai buvo vertinami dėl gebėjimo varyti galvijus, saugoti fermos teritoriją ir talkinti šeimininkams įvairiuose ūkio darbuose. Istoriniai įrašai liudija, kad šie energingi šunys jau nuo XVI amžiaus buvo dresuojami darbo ir sargybos užduotims.
Veislė susiformavo natūralios atrankos būdu, kuomet selekcijoje prioritetas buvo teikiamas ištvermei, sumanumui ir nepaprastam lojalumui ūkininkui. Apencelio regionas (vok. Appenzell) ir šiandien išdidžiai pristato šiuos šunis kaip nacionalinės kultūros dalį. Veislės populiarumas Šveicarijos kalnų kaimuose nepraranda aktualumo iki šiol: dažnas gyventojas renkasi Apenzelio zenenhundą dėl šio šuns universalumo bei prisitaikymo prie įvairių sąlygų.
Šis šuo išsiskiria raumeningu, gerai proporcingu kūnu, grakščiomis, tačiau tvirtomis galūnėmis ir būdinga „šypsena“ – balta dėme ant snukio ir krūtinės. Kailis trumpas, tankus, su ryškiu pavilniu, puikiai apsaugo tiek nuo šalčio, tiek nuo drėgmės. Šio augintinio kailio raštai pagal standartą – juodo pagrindo su aiškiomis rudomis ir baltomis žymėmis ant veido, kojų, krūtinės bei uodegos. Akys – tamsios, išraiškingos; ausys – trikampio formos, prigludusios.
Kalbant apie temperamentą, šios veislės šunys žinomi dėl itin stipraus ryšio su šeima, budrumo ir draugiškumo. Apenzelio zenenhundas natūraliai linkęs saugoti savo artimuosius ir teritoriją, yra labai ištikimas bei patikimas augintinis. Vaikus šis šuo dažniausiai traktuoja kaip bendražygius, mėgsta žaisti ir būti aktyviai įtrauktas į šeimos veiklą. Vis dėlto, veislė pasižymi savarankiškumu, todėl gali pasirodyti šiek tiek užsispyrusi, ypač jei šeimininkas – nepakankamai tvirtas autoritetas.
Šios veislės atstovams būtinas reguliarus fizinis ir protinis krūvis – ilgi pasivaikščiojimai, bėgiojimas, šunų sportas (pvz., agility), bendras darbas su galvijais ar netekstūringoje aplinkoje. Dresūra turi būti nuosekli, paremta pozityviu pastiprinimu, nes Apenzelio zenenhundai labai jautriai reaguoja į šeimininko nuotaikas. Itin svarbu socializuoti šuniuką nuo mažens: supažindinti su įvairiais gyvūnais ir žmonėmis, kad vėliau augintinis būtų tvarkingas ir ramus. Kailio priežiūra paprasta – pakanka reguliariai šukuoti, o šėrimosi laikotarpiu – dažniau pašalinti negyvą pavilnį.
Nors Apenzelio zenenhundas dažniausiai laikomas sveika veisle, kaip ir daugelis kitų grynaveislių šunų, gali būti linkęs į tam tikras genetines ligas. Dažniau pasitaiko klubo ar alkūnės sąnarių displazija, rečiau progresuojanti tinklainės atrofija. Svarbu reguliariai tirti šunį dėl sąnarių, akių ligų ir rūpintis subalansuota mityba, kad būtų išvengta nutukimo.
Tinkamai prižiūrimas šios veislės augintinis dažnai džiugina ilgaamžiškumu ir puikia sveikata.
Apenzelio zenenhundas – nepaprastai universalus, ištikimas ir energingas draugas aktyviam žmogui ar šeimai. Tai šuo, kuris puikiai tinka tiems, kurie pasiruošę skirti laiko bendravimui, sportui bei kokybiškai dresūrai.