Anglų kunhaundas yra sena britų medžioklinių šunų veislė, glaudžiai susijusi su tradicine tauriųjų elnių medžiokle. Šios veislės istorija siekia bent kelis šimtmečius, kai dvaruose buvo laikomos didelės pakuotės skalikų. Pagrindinis jų tikslas buvo sekti elnių pėdsakus ir nepaliaujamai persekioti grobį dideliais atstumais.
Veislė formuota akcentuojant ištvermę, puikią uoslę ir darbą komandoje su kitais šunimis. Šiais laikais kai kuriose šalyse tradicinė medžioklė pakeista kvapų sekimo sportu ar vilkimo takeliais. Dalis šių šunų tampa ir šeimos augintiniais, tačiau jie išlaikė daug stiprių darbo instinktų.
Šios veislės atstovai yra dideli, tvirto sudėjimo skalikai su giliu krūtiniu ir ilgomis, raumeningomis galūnėmis. Kūno forma pritaikyta ilgoms distancijoms ir pastoviam bėgimui risčia. Galva ilga ir sausa, su aiškiai išreikšta kaukolės ir snukio linija. Ausys pakabintos žemai, yra ilgos, plonos ir prigludusios prie skruostų, kas suteikia klasikinei skaliko galvai būdingą išraišką. Akys dažniausiai tamsios, žvilgsnis atidus ir ramus. Uodega stipri, ne per ilga, dažnai nešama šiek tiek iškelta judant. Kailis trumpas, prigludęs, pakankamai tankus, kad saugotų nuo prasto oro. Dažniausiai pasitaiko trispalviai, juodai balti ar rudi su balta šunys.
Šis šuo yra draugiškas, socialus ir labiau linkęs bendradarbiauti nei dominuoti. Veislė tradiciškai auginta didelėse šunidėse, todėl šios veislės atstovai gerai sutaria su kitais šunimis ir mėgsta kompaniją. Su žmonėmis jie dažniausiai švelnūs, neagresyvūs, dažnai gana meiliai bendrauja su šeimos nariais. Tačiau tai nėra tipiškas „sofos šuo“, nes stiprus medžioklės ir sekimo instinktas vis dar ryškus.
Augintinis linkęs persekioti kvapus lauke, todėl būtinas patikimas aptvaras ir pavadėlis. Lojimas ir kauksmas šiai veislei yra natūralus būdas komunikuoti, ypač susijaudinus ar aptikus įdomų kvapą.
Anglų kunhaundui reikia didelio fizinio ir protinio krūvio. Vien pasivaikščiojimų aplink kvartalą šiam šuniui nepakanka. Idealu, jei šuo gali reguliariai bėgioti atvirose erdvėse, dalyvauti kvapų paieškos žaidimuose ar pėdsekystės treniruotėse. Šios veislės atstovai mielai dalyvauja bėgimo, canicross ar žygių veiklose. Dresūra turėtų būti nuosekli ir kantri, nes stiprus kvapo sekimo instinktas kartais nustelbia paklusnumo komandas.
Geriausiai veikia pozityvūs metodai, aiškios taisyklės ir ankstyva socializacija. Kailio priežiūra paprasta, pakanka reguliaraus šukavimo trumpu šepečiu ir nagų kirpimo. Tačiau reikia stebėti ausis, nes ilgos, prigludusios ausys linkusios kaupti drėgmę ir nešvarumus.
Anglų kunhaundas laikomas gana tvirta ir funkcionalia veisle, tačiau tam tikros sveikatos rizikos vis dėlto egzistuoja. Kaip ir kiti didesni šunys, jie gali turėti klubų ar alkūnių sąnarių displaziją, todėl svarbi atsakinga veisėjų atranka. Gili krūtinė didina skrandžio išsipūtimo ir persisukimo riziką, todėl maitinimą geriau dalinti į kelis mažesnius kartus ir riboti aktyvumą iškart po valgio. Ilgos ausys gali būti linkusios į uždegimus, ypač jei šuo daug laiko praleidžia drėgnoje aplinkoje.
Reguliarūs profilaktiniai veterinariniai patikrinimai ir subalansuota mityba padeda išlaikyti gerą būklę. Tinkamai prižiūrimas augintinis paprastai gyvena aktyvų ir gana ilgą gyvenimą.