Amerikiečių staghaundas nėra oficialiai FCI pripažinta veislė, tačiau turi senas darbo tradicijas. Šis šuo susiformavo Jungtinėse Valstijose, kai medžiotojai pradėjo kryptingai kryžminti skirtingus kurtus ir skalikus. Pagrindas dažniausiai buvo škotų deerhoundai ir greihaundai, kartais pridėta fokshaundų ar kitų skalikų kraujo. Tokia selekcija leido sukurti šunį, kuris geba greitai vytis žvėrį atvirose stepėse ir prerijose.
Šios veislės atstovai daugiausia naudoti kojotų, elnių ir kiškių medžioklei regėjimu. Veislė nebuvo formuojama parodoms, todėl nuo pat pradžių orientuota į funkcionalumą. Išvaizda ir dydis truputį skirdavosi pagal regioną ir medžiojamą žvėrį, bet tikslas išliko tas pats – greitas, tylus ir patikimas medžioklinis partneris. Dėl šios priežasties šiandien tai labiau darbo tipas, o ne griežtai standartizuota parodinė veislė.
Amerikiečių staghaundas yra didelis, sausos konstitucijos šuo, primenantis stambesnį greihaundą. Kūnas ilgas, raumeningas, su gilia krūtine ir gerai išreiktu juosmens lanku. Galva pailga, snukis siaurėjantis, ausys dažniausiai pusiau nulėpusios ar rožinės formos. Uodega ilga, plona, nešama žemyn arba šiek tiek išlenkta.
Kailis gali būti trijų pagrindinių tipų: trumpas ir glotnus, šiurkštus, vadinamasis „lūpintas“, arba tarpinis. Šiurkštesnio kailio šunys geriau apsaugoti nuo šalčio ir krūmynų. Spalvos labai įvairios: nuo vienos spalvos iki margų, dėmėtų ar dryžuotų. Dydis paprastai svyruoja nuo vidutinio iki labai didelio, bet visi šie šunys yra lengvo kaulo ir sukurti greičiui.
Šios veislės atstovai ramūs ir santūrūs namuose, jei gauna pakankamai fizinio krūvio. Medžioklėje jie tampa itin susikaupę, savarankiški ir ryžtingi. Dauguma šių šunų prisiriša prie šeimos ir mėgsta žmonių draugiją, tačiau nebūna per daug įkyrūs. Su vaikais paprastai elgiasi švelniai, bet dėl dydžio ir energijos mažus vaikus reikia prižiūrėti.
Amerikiečių staghaundas turi labai stiprų grobio instinktą. Dėl to jis gali persekioti kates, triušius ar kitus smulkius gyvūnus. Socializacija nuo mažens sumažina problemas, bet instinkto visiškai panaikinti nepavyks. Su kitais šunimis dažniausiai elgiasi draugiškai, ypač jei nuo mažens augo grupėje, tačiau patinai gali varžytis tarpusavyje dėl dominavimo.
Šiam augintiniui būtinas labai didelis judėjimo krūvis. Ilgi pasivaikščiojimai, bėgiojimas atvirose saugiose teritorijose, krosas su dviračiu ar kinkinių sportas padeda iškrauti energiją. Gyvenimas mažame bute ir trumpi pasivaikščiojimai aplink namą jam netinka. Geriausia, jei šuo gyvena name su aptverta, didele ir saugia teritorija.
Dresūra turėtų remtis švelnia, bet nuoseklia motyvacija. Amerikiečių staghaundas protingas, bet linkęs į savarankiškus sprendimus, nes taip buvo veisiamas. Jis geriau reaguoja į trumpas, įdomias užduotis ir aiškią struktūrą, o monotoniškus pratimus greitai ignoruoja. Svarbiausios komandos – patikimas grįžimas pas šeimininką, sustojimas pagal komandą ir saugus elgesys laisvėje.
Kadangi tai darbo tipas, kryptingai atrinktas pagal funkciją, dauguma amerikiečių staghaundų pasižymi gera bendra sveikata. Vis dėlto pasitaiko dideliems kurtams būdingų problemų. Tarp dažnesnių sutrikimų minimas skrandžio užsisukimas, todėl svarbu vengti intensyvaus krūvio iškart po šėrimo. Rekomenduojama kelis kartus per dieną duoti mažesnes porcijas.
Gali pasitaikyti klubo ir alkūnės sąnarių displazija, ypač stambesniems šunims. Sportuojant svarbu palaipsniui didinti krūvį ir vengti per ankstyvo intensyvaus šuoliavimo jauname amžiuje. Reikalingi reguliarūs veterinariniai patikrinimai, skiepai ir parazitų kontrolė. Tinkamai maitinamas ir prižiūrimas amerikiečių staghaundas dažnai sulaukia daugiau nei dešimties metų ir ilgai išlieka fiziškai aktyvus.