Amerikiečių foksterjeras kilo iš senųjų Anglijos foksterjerų, kurie buvo naudojami lapių ir kitų smulkių žvėrių medžioklei. XX amžiaus pradžioje į Jungtines Valstijas atvežti šunys buvo kryžminami siekiant padidinti ištvermę, vikrumą ir pritaikyti augintinį vietinėms sąlygoms. Taip susiformavo savitas tipas, vadintas amerikiečių žemyniniu foksterjeru. Vėliau veisimas stabilizavosi, buvo sukurtas veislės standartas ir atsirado dabartinis amerikiečių foksterjeras, pasižymintis tvirta konstitucija ir ryškiu medžiotojo temperamentu. Šiandien tai daugiafunkcis šuo, kuris vis dar geba dirbti lauke, bet dažniau tampa aktyvios šeimos bičiuliu.
Šios veislės atstovai yra nedideli, bet raumeningi ir gerai proporcingi. Kūnas šiek tiek ilgesnis nei aukštis ties ketera, krūtinė vidutinio pločio, o nugara tvirta. Galva pleišto formos, su aiškiu, bet ne per giliu perėjimu nuo kaktos prie snukio. Akys migdolo formos, žvalios, išraiška budri ir smalsi. Ausys dažniausiai rožinės arba nulinkusios į priekį, tai suteikia šuniui žaismingą, bet susikaupusį žvilgsnį. Uodega laikoma aukštai, paprastai ne per ilga, judant virpa ir rodo šuns nuotaiką. Judesiai elastingi, laisvi ir labai energingi, leidžiantys šiam augintiniui greitai keisti kryptį.
Kailis trumpas, prigludęs ir gana standus, be pavilnės arba su labai menku pavilniu. Dažniausiai vyrauja balta spalva su juodomis, rjufų ar įdegio dėmėmis, kartais pasitaiko trispalvių šunų. Dėl tokios struktūros kailis lengvai prižiūrimas, tačiau šie šunys šeriasi ištisus metus, todėl namuose gali būti matomų plaukų. Reguliarus šukavimas guminiais šepetėliais ir periodiškas prausimas pakanka, kad kailis išliktų tvarkingas ir oda sveika. Dėl trumpo kailio augintinis jautresnis šalčiui ir drėgmei, todėl vėsiu oru rekomenduojamas lengvas drabužis ir ribotas buvimas lauke nejudant.
Šis šuo pasižymi dideliu aktyvumu, ryškiu teritorijos jausmu ir stipriu medžioklės instinktu. Šios veislės atstovai paprastai labai prisirišę prie šeimos ir mėgsta dalyvauti visose veiklose. Dažnai jie būna linksmi, žaismingi ir pasirengę bet kokiems iššūkiams, tačiau gali būti užsispyrę ir linkę patys priimti sprendimus. Su vaikais dažniausiai elgiasi draugiškai, ypač jei nuo mažens pratinti prie triukšmo ir žaidimų. Su nepažįstamais žmonėmis gali būti atsargūs, mėgsta įspėti lojimu, bet agresija paprastai nebūdinga. Kitiems šunims šis terjeras neretai rodo dominavimo ar medžioklinį elgesį, todėl ankstyva socializacija būtina.
Amerikiečių foksterjeras protingas ir greitai perpranta naujas užduotis, bet reikalauja nuoseklaus ir aiškaus vadovavimo. Geriausiai tinka pozityvi dresūra, paremta skanėstais ir žaidimu, nes griežtos bausmės greitai sukelia užsispyrimą. Šiam augintiniui būtinas gausus fizinis ir protinis krūvis: ilgesni pasivaikščiojimai, bėgimas šalia dviračio, kvapų žaidimai, triukai. Puikiai tinka šunų sportai, tokie kaip agility, barn hunt ar lobių paieška. Jei šuo nuobodžiauja, jis gali pradėti kasti, graužti daiktus ar pernelyg daug loti.
Amerikiečių foksterjerai dažniausiai laikomi gana tvirta ir sveika veisle, tačiau yra keli paveldimi sutrikimai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Gali pasitaikyti kelio girnelės išnirimai, klubo sąnario displazija, taip pat tam tikros akių ligos, pavyzdžiui, lęšiuko problemos. Kai kurios linijos linkusios alergijoms ar odos sudirgimams, ypač netinkamai maitinant ar naudojant agresyvias priežiūros priemones. Svarbu reguliariai tikrinti dantis, nes mažesni šunys linkę į dantų akmenį ir dantenų uždegimus. Subalansuota mityba, pakankamas krūvis ir profilaktinės veterinaro apžiūros leidžia šiam aktyviam augintiniui išlikti sveikam ir gyventi ilgą, pilnavertį gyvenimą.