Aliaskos malamutas yra viena seniausių šiaurės rogių šunų veislių. Jį daug šimtmečių augino inuitų gentis malemiutai, gyvenusi Aliaskos pakrantėse. Šie šunys tempdavo sunkius krovinius per sniegą, padėdavo medžioklėje ir lydėdavo žmones kelionėse.
Veislei buvo būtinos ištvermė, protingas savarankiškumas ir atsparumas šalčiui. Vėliau šie šunys atliko svarbų vaidmenį aukso karštinės laikotarpiu ir poliarinėse ekspedicijose. Šiandien jie išlieka darbingi, tačiau dažniau auginami kaip aktyvūs kompanionai.
Šios veislės atstovai yra labai galingo sudėjimo. Patinai paprastai siekia apie 63 cm aukštį ties ketera, patelės kiek mažesnės. Kūnas kompaktiškas, bet sunkus, su plačia krūtine ir tvirtais kaulais. Galva plati, išraiškinga, su tamsiomis migdolo formos akimis ir stačiomis, vidutinio dydžio ausimis. Veidą dažnai puošia kaukę primenantys žymėjimai, kas suteikia ypatingą išraišką.
Kailis dvigubas, sudarytas iš tankaus, vilniško pavilnio ir šiurkštesnio viršutinio plauko. Ilgiausias jis ties sprandu, ant pečių ir užpakalinėje šlaunų dalyje. Uodega pūkuota, nešama lengvai išlenkta virš nugaros tarsi plunksna.
Šis šuo yra socialus ir labai prisirišęs prie žmonių. Dažniausiai jis draugiškas tiek su šeimos nariais, tiek su svečiais, todėl retai tampa tikru sargu. Instinktyviai mėgsta būti būryje, tad jam sunku ištverti ilgas vienatvės valandas.
Palikti be veiklos, šios veislės augintiniai gali imti ardyti daiktus ar kasinėti sodą. Malamutai paprastai gerai sutaria su vaikais, tačiau dėl dydžio ir jėgos būtina priežiūra, ypač su mažesniais vaikais. Dalis šunų gali būti dominuojantys kitiems tos pačios lyties šunims, todėl ankstyva socializacija labai svarbi.
Aliaskos malamutas yra protingas, bet savarankiškas ir užsispyręs. Jis greitai supranta komandas, tačiau ne visada nori jas vykdyti, ypač jei nemato prasmės. Dresūra privalo būti nuosekli, teigiama ir paremta motyvacija, o ne jėga. Geriausiai tinka patyrusiems šeimininkams, kurie supranta šiaurietiškų šunų specifiką.
Šiam augintiniui būtinas didelis kasdienis krūvis: ilgi pasivaikščiojimai, bėgiojimas, traukimo sportas, kelionės su dviračiu ar paspirtuku. Vien paprasto pasivaikščiojimo aplink namą tokiai veislei visiškai nepakanka.
Šios veislės atstovai paprastai pasižymi gera bendra sveikata ir atsparumu šalčiui. Vis dėlto gali pasitaikyti klubų ir alkūnių sąnarių displazija, paveldimos akių ligos, skydliaukės veiklos sutrikimai. Atsakingi veisėjai atlieka genetinius ir ortopedinius tyrimus prieš veisiant. Dvigubas kailis intensyviai šeriasi du kartus per metus, kai keičiasi pavilnis. Tuomet būtinas dažnas šukavimas, kad būtų pašalinti negyvi plaukai ir išvengta sąvėlų.
Įprastai pakanka šukuoti kelis kartus per savaitę, maudyti tik prireikus. Svarbu reguliariai tikrinti ausis, akis ir nagus. Šiems šunims reikia kokybiško, saikingo šėrimo, nes dėl antsvorio smarkiai apkraunami sąnariai. Gerai prižiūrimas Aliaskos malamutas gali būti ištikimas ir aktyvus draugas daug metų.